„Dvejus metus iš eilės sparčiai augusiam sektoriui šiemet ir toliau prognozuojame spurtą. Įstaigų paslaugų poreikį rodo ne tik augantis pačių dalyvių, ypač elektroninių pinigų įstaigų, skaičius, bet ir pajamos. Nepamirštame ir antros medalio pusės – atidžiai stebime, kaip įstaigos laikosi joms keliamų reikalavimų“, – sako Lietuvos banko Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros skyriaus vadovė Rūta Merkevičiūtė.
Lietuvoje dabar veikia 107 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, jos užima apie dešimtadalį visos šalies mokėjimo rinkos. Tarpusavyje jų skaičius pasiskirsto apylygiai, tačiau tendencijos skiriasi: mokėjimo įstaigų daugėjo nuosekliai, o elektroninių pinigų įstaigų skaičius augo šuoliais – beveik po 20 naujų dalyvių per pastaruosius dvejus metus. Pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių kontinentinėje Europoje mūsų šalis pernai užkopė į pirmąją vietą. Šiemet jau išduota apie 10 kiekvienos srities licencijų, gauta dar beveik 40 prašymų dėl elektroninių pinigų ir 6 prašymai dėl mokėjimo įstaigų licencijų.
2019 m. pirmąjį ketvirtį elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos gavo daugiau nei 12 mln. Eur (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 9,2 mln. Eur) pajamų. 2018 m. jos uždirbo 41 mln. Eur pajamų, arba 1,3 karto daugiau negu 2017 m.: 70 proc. šių pajamų uždirbo elektroninių pinigų, 30 proc. – mokėjimo įstaigos.
Beveik pusę sektoriaus pajamų uždirbo trys rinkos dalyviai, o 10 didžiausių įstaigų pajamos iš licencijuojamos veiklos sudarė 75 proc. viso sektoriaus pajamų. Kadangi elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius dar tik formuojasi, dalis įstaigų pirmaisiais gyvavimo metais negauna veiklos pajamų. 2018 m. tokių įstaigų buvo 32 iš 95.
Prižiūrėdamas šį sektorių, Lietuvos bankas daugiausia dėmesio skiria šioms sritims: kaip įstaigos laikosi pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos (jos turi būti laikomos atkirai nuo įstaigų lėšų, paprastai kitoje kredito įstaigoje) reikalavimų.
Būtent šiose srityse dažniausiai pasitaiko pažeidimų, už kuriuos taikomos įvairios poveikio priemonės – nuo 2014 m. iki 2019 m. birželio mėn. panaikinta viena licencija, nušalintas vienos įstaigos vadovas, vienos įstaigos akcininko sustabdytos balsavimo teisės, skirta 7 baudos ir 13 įspėjimų. Dar dviem įstaigoms licencija buvo panaikinta dėl to, kad jos nepradėjo veiklos.
Elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų vidaus kontrolės sistemos turi veikti tinkamai nuo pat veiklos pradžios, įstaigų žmogiškieji ir finansiniai ištekliai turi būti orientuoti ne tik į verslo plėtrą ir augimą, bet ir į tinkamą rizikų kontrolę.
Lietuvos bankas svarsto galimybę pradėti egzaminuoti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų vadovus (ir licencijos prašančių įmonių, ir jau ją turinčių), kad būtų įsitikinta vadovų gebėjimais tinkamai valdyti finansų rinkos dalyvį.
Šiemet padidėjo ir privalomų pateikti ataskaitų skaičius, pavyzdžiui, nuo liepos mėn. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos privalo teikti Lietuvos bankui ketvirtines pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo ataskaitas, informaciją apie paslaugų teikimą, ribojimus, įskaitant ir bandymų sukčiauti statistiką.
Lietuvos bankas pastebėjo tendenciją, kad dalis įstaigų nuosavo kapitalo reikalavimo vykdymą užtikrina tik po ataskaitinės datos ir atkreipė jų dėmesį, kad nuosavas kapitalas būtų nuolat ne mažesnis už reikalaujamą pagal teisės aktus. Šešios įstaigos padidino įstatinį ar atsargos kapitalą arba padengė susidariusius nuostolius, kad atitiktų nuosavo kapitalo reikalavimus. Vienos elektroninių pinigų įstaigos, nevykdžiusios veiklos ilgiau nei metus ir netenkinusios kapitalo reikalavimo, licencija buvo panaikinta.
