55-erių Daiva šiuo metu dirba projektų vadove Vilniuje. Dėl šios darbo vietos moteriai teko persikelti iš Marijampolės. Mat pernai karantino pradžioje iš darbo atleista moteris šiame mieste naujo darbo neįstengė rasti beveik visus metus.
„Tikrai nemaniau, kad susidursiu su tuo, kad taip sunkiai teks ieškotis darbo. Registravausi Marijampolės užimtumo tarnyboje – nieko nepasiūlė“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo projektų vadovė Daiva Kvedaraitė.
Susirasti darbo Marijampolėje nepadėjo ir tai, kad Daiva yra baigusi net kelis aukštuosius.
„Galvojau – kas toliau? Man jau 55 metai. Kad gaučiau būtinąjį 35-erių stažą, man trūksta ketverių metų. Marijampolėje, pavyzdžiui, kiek ieškojau, kiek žiūrėjau skelbimų, man iš viso nėra darbų. Atsiranda nepasitikėjimas savimi. Galvoju, ką dar aš galiu dirbti? Na, nebent valytoja, bet ir tai turbūt manęs nepriimtų“, – patirtimi dalijosi Daiva.
Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad vyresnių nei 50-ies metų bedarbių šių metų pradžioje užregistruota daugiau kaip 100 tūkstančių. Per karantino metus atleistų vyresnio amžiaus žmonių padaugėjo 60 procentų. Vasarį didžiausias nedarbas buvo būtent tarp 50-mečių ir vyresnių asmenų.
Kaip nurodė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė, vyresnių nei 50 metų asmenų registruotas nedarbas šiuo metu yra 19 proc. Jis gerokai aukštesnis nei bendras šalies vidurkis. Anot pašnekovės, paprastai vyresnio amžiaus asmenų registruotas nedarbas visada pasižymėjo didesniu augimu, o per pastaruosius metus jis išaugo daugiau nei 6,6 proc. punkto.
Anot Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Kurpavičienės, kai valstybę ištinka krizė, pirmiausia labiausiai nukenčia darbo rinka – vyresnio amžiaus žmonės, žmonės, kurie turi žemesnę kvalifikaciją arba neturi jokios kvalifikacijos, neturi pakankamo išsilavinimo, žmonės, kurie turi papildomų šeimyninių įsipareigojimų. „Jie visada yra pirmose gretose prarasti darbą“, – kalbėjo K.Kurpavičienė.
Darbdavių atstovai aiškina, kad vyresni žmonės darbą dažniau praranda dėl žinių stokos, o pandemija ir atskleidė šią spragą.
„Deja, šita vyresnė kategorija laikėsi tokio požiūrio: baigėme universitetus, kolegijas, profesines mokyklas, ko daugiau reikia? O pasaulis taip greitai keičiasi, kad reikalingi nauji įgūdžiai. Deja, vyresnio amžiaus žmonės labai sunkiai keičia tą savo supratimą. Sutinku, kad pandemija išryškino tam tikras darbo rinkos vertybes“, – kalbėjo Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Per karantiną pasipylus vyresnio amžiaus žmonių atleidimams netyla skambučiai ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje.
„Matome didesnes baimes ir didesnį nerimą, nes labai dažnai būna, kad žmonėms iki galo nepasakoma, kas vyksta. Tada jie patys nesupranta – ar tai amžiaus faktorius, ar kažkokie kiti klausimai.
Žmonės paskambina, pasikonsultuoja, mūsų teisininkai pasako, kad įžvelgtina galima diskriminacija, rašykite skundą, o žmonės išsigąsta, atsitraukia – tų skundų gauname ne tiek, kiek suteikiame konsultacijų“, – aiškino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė.
Bendras šalies nedarbo lygis per karantiną išaugo – šiuo metu registruota 277 tūkst. nedirbančių asmenų.
