Į portalą lrytas.lt kreipėsi ne vienas nuo Džildo Deimančio valdomos bendrovės „Deimantis“ nukentėjęs asmuo. Nepaisant to, bendrovės tinklalapis gerasbaldžius.lt veikia ir toliau, vis dar kviečiantis užsisakyti nestandartinius baldus.
„Nuo 2006 metų sėkmingai veikianti nestandartinių baldų projektavimo ir gamybos įmonė“, – daug žadančiai prisistatoma tinklalapyje.
Visgi klientų patirtys byloja visai ką kita – jų Dž.Deimantis paprašė susimokėti net beveik 12 tūkst. eurų avansą už baldus, kurių net neturės.
Maitino tik tuščiais pažadais
Gintarė (nukentėjusiųjų vardai pakeisti, bet redakcijai žinomi – aut. past.) apie bendrovę „Deimantis“ sužinojo iš savo pusseserės – šiai bendrovė baldus montavo maždaug prieš trejus metus. Liepą Gintarė susisiekė su įmonės direktoriumi Dž.Deimančiu, šis atvyko į namus, išsimatavo kambarį.
„Atrodė tikrai patikimas ir atsakingas žmogus“, – prisiminė Gintarė.
Po to jiedu pasirašė sutartį, kurioje numatytas nemenkas avansas – 6 tūkst. eurų.
„Avansas buvo tikrai didelis – 60 proc. visos sumos, bet mes susimokėjome“, – kalbėjo Gintarė.
Gavęs pinigus, Dž.Deimantis atsiuntė baldų maketus ir pažadėjo, kad iškart pradės gaminti. Jau rugsėjį Gintarė apsidžiaugė gavusi skambutį – esą baldai jau beveik pagaminti, liko tik kelios smulkmenos, Dž.Deimantis norėjo sužinoti, kada jau galima pristatyti užsakymą.
„Tačiau mums kaip tik tuo metu nutiko nelaimė – mūsų būstą užliejo, dėl to negalėjome priimti baldų. Tada pati paprašiau šiek tiek nukelti baldų atvežimo terminą“, – prisiminė Gintarė.
Dž.Deimantis sakė viską suprantąs, tik pasiskundė, esą baldus jau pagamino, todėl reikia pervesti visą likusią sumą – kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų, net jei baldai dar net nepristatyti.
„Aš juo pasitikėjau, nekilo jokių įtarimų. Nutariau pervesti likusią sumą – juk žmogus baldus pagamino, tiesiog mūsų būstą užliejo. Nors sutartyje ir buvo rašoma, kad už baldus reikia susimokėti tada, kai jie jau pristatyti. Iš viso sumokėjome beveik 10 tūkst. eurų“, – teigė pašnekovė.
Spalį ji Dž.Deimančiui paskambino ir pasakė, kad šis jau gali atvežti baldus.
„Tada ir prasidėjo... Sakė, kad negali, nes trūksta montuotojų. Vėliau sakė, kad negali atvykti, nes mirė šeimos narys. Po to tikino, kad vienas montuotojas išvažiavo, kitas susirgo. Žadėjo atvažiuoti lapkritį. Skambinau jam tris dienas iš eilės – niekas nekėlė ragelio. Parašiau piktą žinutę, kurioje pasakiau, kad arba grąžina pinigus, arba atvyksta montuoti.
Galų gale, jis paskambino ir sakė, kad dabar serga jo vaikai, o jis pats – ligoninėje. Kai paskambinome jam gruodį, paprašė susiskambinti vėliau“, – dalijosi Gintarė.
Tačiau jokio „vėliau“ jau nebebuvo – Dž.Deimantis nustojo kelti ragelį Gintarei, o galiausiai apskritai išjungė telefoną.
Kiek vėliau Gintarė sužinojo dar kartesnę tiesą – jos baldai greičiausiai net nebuvo pagaminti. Moteris buvo nuvykusi į įmonę, iš kurios Dž.Deimantis turėjo užsakyti plokštes baldams, tačiau šios darbuotojai patikino, kad joks Dž.Deimantis tokių plokščių iš jų nėra pirkęs ir net kojos čia nėra kėlęs.
„Taip pat kalbėjau ir su „Deimantis“ gamybos vadovu, paklausiau, ar mano vardu apskritai pagaminti baldai. Jis pasakė, kad tik pradėta medinė sienelė, o baldų nė kvapo“, – nusivylė pašnekovė.
Gamybos vadovas taip pat papasakojo, kad Dž.Deimantis jau pradėjo atleisti darbuotojus, tad gali būti, jog tuoj skelbs bankrotą.
„Keisčiausia, kad dar neseniai važinėjo pas žmones, ėmė iš jų avansus, nors jau kvepėjo bankrotu“, – teigė pašnekovė.
Gintarė dabar laukia – parašė skundą ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT), ir policijai, tačiau iš jų dar jokių žinių.
Nuo šio baldžiaus paslaugų nukentėjo ir Justina.
„Baldus užsisakėme vasarą, žadėjo pagaminti rudenį, bet gaminimas užtruko. Pinigai sumokėti, o baldų nėra. Suma nemaža, baldai užsakyti keliems kambariams.
Suprantu, kad įvyksta tokie dalykai kaip bankrotas, bet man labai pikta, kad Dž.Deimantis nekomunikuoja. Iš pradžių jis nelabai keldavo ragelį, o paskui visai išjungė telefoną. Man buvo panika“, – kalbėjo Justina.
Nors skendo, pinigų dar norėjo
Nors Gintarei ir Justinai baldus, kurių net neturėjo, Dž.Deimantis melagingai žadėjo nuo rugsėjo, tai nesutrukdė jam priimti naujų užsakymų. Štai iš Tomo verslininkas paprašė net 12 tūkst. eurų avanso.
„Dž.Deimančio kontaktus gavau iš pažįstamų. Paskaičiavęs, kiek kainuotų virtuvės baldai, spalio 27 d. jis man atsiuntė sutartį. Ją pasirašiau ir sumokėjau avansą – 8370 eurų.
Spalio 30 d. atvažiavo pasimatuoti, sukėlė rimtą įspūdį. Iškart aptarėme ir dėl kitų baldų gamybos – ne tik virtuvės, bet ir vaikų kambario, darbo kambario. Vėl pasirašėme sutartį ir vėl atlikau mokėjimą – 3412 eurų. Iš viso – beveik 12 tūkst. eurų avansas“, – dalijosi Tomas.
Netrukus Tomas gavo baldų brėžinius ir paprašė, kad būtų atliktos tam tikros korekcijos. Pasakęs, kad būtinai pakoreguos ko prašomas, Dž.Deimantis prapuolė kaip į vandenį.
„Tiesiog pradingo, nekėlė ragelio porą savaičių, o dar vėliau tiesiog išjungė telefoną. Bendravimas su juo nutrūko nuo lapkričio 27 d.“, – prisiminė pašnekovas.
Iš pradžių Tomas galvojo, kad baldininkas gal išvyko į kelionę ar susirgo, todėl žinia apie kitus klientus, kurie baldų laukia jau nuo vasaros, nukrito tarsi iš giedro dangaus.
„Aš nieko neįtariau. Nesuprantu, kam reikėjo imti pinigus, kai jis žinojo, kad skęsta. Panašu, kad tai jau sukčiavimas“, – atsiduso jis.
Žinodamas, kad skęsta, Dž.Deimantis nemenką sumą pasiėmė ir iš dar vieno piliečio Audriaus.
„Praradau daugiau kaip 6 tūkst. eurų. Su šeima užsisakėme baldus, lapkričio viduryje pasirašėme sutartį, turėjo atsiųsti baldų vizualizacijas, kurias pasitvirtinus būtų pradėję gamybą. Deja, vizualizacijų nesulaukėme.
Visą savaitę nesėkmingai bandėme susisiekti su įmonės vadovu – jis nekėlė ragelio, neatrašė į laiškus, o dabar praktiškai visuomet išjungtas jo telefonas. Jau užpildžiau skundą VVTAT, susiradau advokatą“, – pasakojo Audrius.
Visgi prieš dieną Audriui pavyko sulaukti žinių iš Dž.Deimančio, tiksliau, trumpo laiškelio:
„Dėl įvairių susiklosčiusių aplinkybių toliau nebeturime galimybių ir nebegalime vykdyti veiklos. Įmonė ruošiasi bankroto procedūrai“, – rašoma jame.
Atleido visus darbuotojus nieko nesakęs
Skambiu pavadinimu „Geras baldžius“ pasivadinęs įmonės UAB „Deimantis“ direktorius Dž.Deimantis, dar neseniai ieškojęs naujų klientų, tiesiog prapuolė – telefonas dažniausiai išjungtas, o ir retais atvejais, kai kitame gale išgirsti signalą, niekas nesiteikia atsiliepti. Rašant elektroniniu paštu taip pat atsimušama į tylos sieną.
Vis dėlto portalui lrytas.lt pavyko susisiekti buvusiu bendrovės gamybos vadovu Ignu. Jis pripažino, kad neseniai buvo atleistas. Paklaustas, ar gali būti, jog bendrovė skelbs bankrotą, Ignas nedaugžodžiavo, bet patvirtino.
„Turbūt eina į tą pusę“, – teigė.
Jis pridūrė žinantis, kad direktorius Dž.Deimantis užsitvėręs tylos siena.
„Žinau, kad jis išjungęs telefoną, nes visi skambučiai pareina man. O aš nelabai galiu nei žmonėms padėti, nei ką pakomentuoti. Nesu atsakingas už pinigus ar sutartis.
Galiu pasakyti tik tiek, kad toje įmonėje dirbau ne vienus metus. Staiga direktorius tiesiog pradėjo atleidinėti žmones, paleido visus darbuotojus nieko nesakęs. Bet iki to laiko įmonė dirbo ilgus metus, sumokėdavo tiekėjams, pagamindavo baldus“, – tikino Ignas.
Anksčiau bendrovė tarnyboms nebuvo žinoma
VVTAT šių metų gruodį gavo du skundus dėl minėtos bendrovės. Kaip portalui sakė tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė, dėl skundų bus pradėta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra.
Pasak D.Malinauskienės, anksčiau bendrovė „Deimantis“ į tarnybos akiratį pakliuvusi nebuvo.
„Jei yra inicijuotas bankrotas bendrovės atžvilgiu, vartotojai dėl savo reikalavimų turėtų kreiptis į bankroto administratorių. Jeigu bankrotas bendrovei nėra paskelbtas, ir vartotojui nepavyksta išspręsti problemos su bendrove, dėl savo teisių gynimo jis galėtų kreiptis į VVTAT“, – pridūrė ji.
„Tai – akivaizdi sukčiavimo schema“
Su nukentėjusiais bendravęs advokatas Viktoras Dovidaitis tikino, jog tai, kaip pasielgė Dž.Deimantis – neabejotinai sukčiavimas, už kurį turėtų būti baudžiama.
„Čia panašu į tyčinį bankrotą ir sukčiavimą. Įmonė, neįvykdžiusi įsipareigojimų prieš kitus asmenis, matydama, kad negali jų įvykdyti, prisiima naujų įsipareigojimų ir prašo sumokėti avansus, nors ir žino, kad sutartys nebus įvykdytos.
Net turiu duomenų, kad įmonė veikė aktyviai, pati siūlydama paslaugas. Suprantu, kad gali būti bandymas gelbėti įmonę, bet ne tokiais būdais. Jei esate sąžiningas veikėjas rinkoje, turite informuoti apie situaciją.
Pagal Įmonių nemokumo įstatymą, matydamas tokią situaciją įmonės vadovas iškart privalo inicijuoti restruktūrizavimo ar įmonės gelbėjimo procesus, netgi kreiptis dėl bankroto. Manau, šiuo atveju toks veikimas nepateisinamas“, – teigė V.Dovidaitis.
Todėl, pabrėžė teisininkas, nukentėję klientai turėtų rašyti pareiškimus atitinkamoms institucijoms ir reikalauti, kad būtų keliamas klausimas dėl piktybinio bankroto. Tokiu būdu netgi būtų įmanoma atgauti pinigus.
„Turi būti akcininkų ir vadovo atsakomybė, reiktų siekti perkėlimo į asmeninius jų turtus, tokiu būdu įmanoma atgauti pinigus. Nežinau, kiek žmonėms aktualu patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, jiems svarbiausia atgauti pinigus. Jei būtų nukentėjęs vienas asmuo, tai būtų normali situacija, bet kada nukentėjusių daugiau, tai akivaizdi sukčiavimo schema“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kaip vyksta bankroto procedūra
Taigi jei būtų įrodyta, kad Dž.Deimantis pinigus iš žmonių viliojo tyčia, jau žinodamas, kad baldų neketina gaminti, spręstinas ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Redakcijos turimais duomenimis, toks įspūdis gali susidaryti – nors baldų negavo dar liepą užsisakę klientai, direktorius užsakymus priiminėjo bent jau lapkritį.
„Bankrotas reiškia, kad neužtenka lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, o tie, kurie sumokėję avansus, irgi yra kreditoriai.
Kai paskelbiamas bankrotas, gamyba nebevyksta, vadinasi, geriausiu atveju bankroto administratorius gali patekti į įmonės sandėlį, ten rasti prekes ir jas išdalinti už avansus, kas yra gan abejotina, paprastai jie nedalina prekių – jas parduoda varžytinių būdu“, – aiškino Lietuvos buhalterių bei auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Pasak jos, sandėlio išpardavimas varžytinių būdu – gan grubus veiksmas. Tikėtina, kad į sandėlį ateis koks nors bankroto administratorius, neturintis nieko bendra su baldų gamyba – tik mokantis greitai išparduoti. Surinktus pinigus jis dalina tiems, kam įmonė skolinga, visgi visiems jų neužtenka.
„Jei, pavyzdžiui, įmonė skolinga 5 tūkst. eurų, o per varžytines pavyko surasti tik 1 tūkst. eurų, tada žiūrima pagal eilės tvarką, kam pirmiausia reikia sumokėti: darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“.
Gali būti, kad tiesiog net nebus prieita prie klientų. Tiesa, klientai šioje atsiskaitymo grandinėlėje nėra paskutiniai, paskutiniai – įmonės savininkai, akcininkai“, – įspėjo D.Čibirienė.
Panašios nuomonės laikėsi ir advokatas Justinas Jarusevičius.
„Jei įmonė skelbia bankrotą, tuomet kreditoriai tenkinami Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka. Jei įmonė turi turto, tai pirmiausia jį gauna asmenys, kurių reikalavimai užtikrinti turto įkeitimo. Vėliau – darbuotojai, valstybės biudžetas, ir tik tada lieka įprasti kreditoriai, paskolinę įmonei lėšų ar sumokėję avansą.
Labai dažnai paskutinės eilės kreditoriams pinigų tiesiog nelieka. Vadinasi, avansus sumokėję klientai pinigus atgaus nebūtinai, priklauso nuo to, kiek turto įmonėje bus ir kiek yra skolų“, – teigė jis.
Ar Dž.Deimantis sukčiavo, ar tiesiog nemokėjo susiskaičiuoti pinigų, neaišku. Tą gali nustatyti teismas.
„Tai gali būti tipinis pavyzdys – įmonė greičiausiai nevedė apskaitos, galvojo, kad turi pinigų, o kai rinko avansus, galvojo, kad pinigų banko sąskaitoje yra, vadinasi, dirbama pelningai. Kad bankrutuoja, turbūt pamatė tik kai sąskaitoje atsirado nulis. Už avansus juk reikia sumokėti algas, nupirkti žaliavas, produktus, sumokėti mokesčius. Tai nėra pelnas“, – aiškino pašnekovė.
Visgi nukentėjusiosios Gintarės istorija byloja ką kita – moteris sumokėjo ne tik avansą, bet buvo paprašyta sumokėti visą sumą už baldus, kurių net nėra.
„Jei avansas buvo sutartas iki prekės gavimo, o likusi suma – po gavimo, vadinasi, žmonės buvo apgauti. Kreditoriai turi teismui pateikti informaciją, kad buvo apgauti. Klausimas, kur tie pinigai iškeliavo ir kaip juos galima susigrąžinti. Būna, kad teismai nustato, kad tie pinigai iškeliavo į kitų klientų sąskaitas, kurie susimokėjo anksčiau“, – svarstė Lietuvos buhalterių bei auditorių asociacijos prezidentė.
„Bankroto proceso metu pasimatys, ar įmonė pinigus rinko turėdama realius planus pagaminti baldus, o galbūt jos vadovai matė, kad veikla eina bloga kryptimi ir suprato, kad dabar – paskutinė galimybė pasirinkti pinigų. Ir pasirinko“, – situacijos problematiką paaiškino J.Jarusevičius.
Pataria būti atsargiems
Advokatas J.Jarusevičius pabrėžė: prieš perkant prekes, būtina patikrinti, ar įmonė moki. Tam yra keletas būdų.
„Internetiniame puslapyje rekvizitai.lt galima pasižiūrėti finansinę padėtį, ar yra įrašų dėl problemų, galbūt keliama bankroto byla, galbūt įmonė nuolat dalyvauja teisminiuose ginčuose. Čia skelbiami duomenys ir apie vadovą, galima patikrinti, ar jis vadovauja kitoms įmonėms, kaip joms sekasi. Į „Google“ galime įsivesti įmonės pavadinimą, pasižiūrėti, kokie atsiliepimai. Taip pat įmonės galima pasiklausti, kur jie yra pagaminę baldus, kur pristatę, paprašyti pasidalinti klientų atsiliepimais.
Būtina padaryti tokį patikrinimą prieš priimant sprendimą daryti pavedimą, ypač dabar, esant tokioms palūkanų normoms, infliacijai, sumažėjus paklausai – įmonių, kurios susiduria su mokumo problemomis, gali atsirasti daugiau. Todėl reikia būti dvigubai atsargesniam“, – šnekėjo J.Jarusevičius.
Jei jau taip atsitiko, kad pakliuvote, ir įmonė nevykdo įsipareigojimų jums pervedus pinigus, derėtų kreiptis į VVTAT ar į policiją.
„Reikėtų apsvarstyti galimybę, ar netapote sukčių auka. Galbūt sukurtas dailus, elegantiškas internetinis puslapis, kurio savininkas paima pinigus davęs pažadą, kad kažkas bus padaryta, bet tokių ketinimų nebuvo? Jei susidurta su tokia situacija, tuomet prasminga kreiptis į policijos pareigūnus nurodant, kad buvo nukentėta nuo sukčiavimo. Tokiu atveju laukia baudžiamoji atsakomybė“, – aiškino advokatas.
