Nors kur tiksliai užfiksuota tokia kaina – nepatikslinama, internautai puolė spėlioti, jog tai galėjo būti viena degalinių ar vietinė parduotuvė kuriame nors Lietuvos kurorte.
Išties, prekybos centruose šios prekės kone dvigubai pigesnės.
Kas gi lėmė tokius netikėtus šuolius?
Anot kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ vadovo Arūno Vizicko, tikėtina, jog tokia kaina sukelta dirbtinai, tam, jog vėliau būtų galima ją sumažinti.
„Sukuriamas dirbtinis efektas, jog per akciją kaina bus sumažinta. Kad taip įvyktų, reikia jas sukelti iki negalėjimo“, – tiesiai šviesiai rėžė ekspertas.
Brango žaliavos
Kalbintų ekonomistų teigimu, nors praėjusiais metais netrūko vilties, apie galimą kainų kritimą, šiemet sulaukta atvirkščio rezultato ir maisto produktų kaštai vėl kopia aukštyn.
„Pirmiausia, žaliavų, tame tarpe ir pieno, energetikos kainos krito. Tačiau maisto kainos, nors ir neaugo, tačiau ir nemažėjo. Tam tikra prasme tai yra nerimą kelianti tendencija – balandžio mėnesį metinis kainų augimas siekė apie 4,6 proc., gegužę – 4 proc.“, – naujausius duomenimis įvardijo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„SEB“ banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, per metus labiausiai brango kavos ir kakavos gaminiai, tai lėmė pasaulinių rinkų tendencijos. Dėl Europoje plintančių ligų brango jautienos, veršienos ir vištienos gaminiai.
„Ledai taip pat patenka į tų labiausiai per metus brangusių produktų sąrašą, kadangi brango pieno žaliava ar tai būtų grietinėlė, ar tai būtų milteliai, viskas brango. Žaliavinio pieno kainos yra iki 30 proc. didesnės, jei lyginsime su praėjusiais metais“, – portalui Lrytas sakė T. Povilauskas.
Kels, kol pirks
Tačiau galutinės prekės augimui įtakos turėjo ne tik brangusi žaliava – ne ką mažiau kaštų augimą skatina ir gyventojų vartojimas.
„Tai yra tokia prekė, kur jei vartotojas yra mokus, jis vis tiek ledus pirks ir išlaidaus“, – mintimis dalijosi T.Povilauskas.
Ž.Mauricas taip pats sutiko, jog tokį augimą lėmė ne tik paslaugų kainų ar kitų kaštų kilimas, bet ir augantis vartojimas.
Ekonomisto teigimu, 2023 m. duomenimis, lietuviai maistui išleisdavo maždaug 5,2 proc. daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
„Mes išleidžiame gerokai daugiau nei vokiečiai ar prancūzai. Esame šiauriečiai, mėgstame skaniai pavalgyti ir valgome daug. Prekybininkai mato, kad pirkimai yra dideli, pajamos auga, praėjusiais metais mažėjo infliacija, todėl kelia kainas. Kartais net daugiau nei yra būtinybė jas kelti, kadangi iš kaštų pusės didelio spaudimo šiuo metu nėra“, – svarstė Ž.Mauricas.