Pamišimą dėl mačios visame pasaulyje didžiąja dalimi kursto socialiniai tinklai – influenceriai dalijasi receptais, ruošimo patarimais, apžvalgomis. „MatchaTok“ žymė jau viršija dešimtis milijonų peržiūrų.
Kaip pastebima žiniasklaidoje, mačios populiarumą skatina ir po pandemijos atsigavęs turizmas Japonijoje – silpna šalies valiuta vilioja lankytojus ir didina japoniškų prekių paklausą.
Kilogramas arbatos per dieną
Paklausa milžiniška – arbatos importuotojos iš JAV, Lauren Purvis, teigimu, jos klientams mačios atsargos, kurių anksčiau užtekdavusių mėnesiui, dabar baigiasi per keletų dienų, rašo BBC. Kai kurios kavinės prašo net kilogramo arbatos miltelių per dieną, kad tik spėtų patenkinti poreikį.
Tačiau didėjantis poreikis, dėl karščio bangų ženkliai sumažėjęs derlius bei Japonijai JAV pradėti taikyti muitai kelia ir mačios kainas.
Ši arbata vertinama dėl naudos sveikatai, kofeino ir ypatingo skonio – gaminama pagal šimtmečių senumo, itin kruopštų procesą. Žaliosios tencha arbatos lapeliai ilgas savaites laikomi pavėsyje, kol dar auga.
Toks žingsnis yra itin svarbus norint išvystyti išskirtinį arbatos umami skonį – pikantišką, papildytą natūralaus saldumo. Nuskinti lapeliai džiovinami ir vėliau malami akmeniniais malūnėliais – per valandą išgaunama vos 40 gramų.
Pastaraisiais mėnesiais arbatos augintojus smarkiai paveikė vis dažnėjančios stiprios karščio bangos – Kioto regione, kuris tiekia ketvirtadalį tencha lapų, derlius ypač menkas, nors paklausa sparčiai auga. Šalyje taip pat trūksta ūkininkų – visuomenė sensta, o jaunimas retai renkasi šią profesiją.
Limitai norintiems įsigyti arbatos
Udžio mieste, garsėjančiame mačia, parduotuvių lentynos ištuštėja vos atsidarius durims. Dėl to daugelis prekybininkų įvedė apribojimus parduodamam kiekiui. Lankytojų skaičiui pastaraisiais metais padvigubėjus, Kiote įsikūrusi „Camellia Tea Ceremony“ leidžia klientams įsigyti tik po vieną mačios arbatos dėžutę.
Arbatos meistrė Rie Takeda teigia, kad jos užsakymai, anksčiau atvykdavę per kelias dienas, dabar vėluoja ilgiau nei savaitę. Ceremoninės arbatos tinklas „Chazen“, kuriame ji dirba, šiemet pakėlė kainas apie 30 proc.
Japonijos kultūros simbolis
Vis dėlto didėjanti paklausa turi ir pozityvią pusę – tai atveria vartus japonų kultūros sklaidai ir pažinimui. Mačios gamintojų skaičius taip pat auga – per pastarąjį dešimtmetį produkcija beveik patrigubėjo.
Japonijos žemės ūkio ministerijos teigimu, žaliosios arbatos (įskaitant mačią) eksportas pernai išaugo 25 proc., iki 36,4 mlrd. jenų (apie 212 mln. eurų).
Sąmoningas vartojimas – ne kaupti, o mėgautis
Kilus susidomėjimo mačia bangai, atkreiptas dėmesys ir į sąmoningą vartojimą. Aktyvistai kritikuoja bandančius kaupti ar perpardavinėti arbatą, ragina nenaudoti aukštos kokybės miltelių ten, kur subtilus mačios skonis pradingsta.
Pasaulinė japoniškos arbatos asociacija ragina naudoti žemesnės kokybės (vėlyvo derliaus) mačią maisto ar populiariosios mačia latės gaminimui, o aukštesnės – gerti gryną.
Kainų perspektyvos
Asociacija taip pat įspėja, kad šios arbatos kainos ir toliau gali augti dėl JAV muitų. Abi šalys neseniai paskelbė prekybos susitarimą, pagal kurį japoniškoms prekėms bus taikomas 15 proc. importo mokestis.
Nepaisant to, kai kurios kavinės viliasi, kad kainos per ateinančius dvejus ar trejus metus stabilizuosis.