Lietuvių laukia neramus ruduo ir žiema – brangstanti energija, degalai gyventojų pinigines gali patuštinti dar labiau. Nors šalies ekonomika išlieka atspari ir kitąmet turėtų augti toliau, ekspertai įspėja, kad šiemet šaltasis metų sezonas gali būti itin sunkus.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ragina gyventojus nelaukti valstybės pagalbos ir jau dabar ruoštis artėjančiai žiemai. Jos patarimas paprastas – taupykite jau dabar.

Pasaulyje ir Lietuvoje – nerimas dėl ateities

Atnaujintas ekonominės raidos scenarijus numato, kad kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė mažinama 0,1 proc. punkto – iki 2,2 proc.

[[ge:lrytas:lrytas:43981637]]

Finansų ministro Taurimo Valio teigimu, nors ekonomika išlieka atspari, o jos augimą palaiko stipri vidaus paklausa, rizikų kelia pabrangusi energija, pasaulinės prekybos neapibrėžtumas ir silpnesnė išorės paklausa.

Ministerijos vertinimu, BVP augimui neigiamos įtakos gali turėti karo Ukrainoje ar Artimuosiuose Rytuose eskalacija, stiprėjantis valstybių protekcionizmas prekybos rinkose, energijos, kitų žaliavų ir maisto kainų šokai, mažiau palanki euro zonos ir pasaulio ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas.

[[ge:lrytas:lrytas:43922850]][[ge:lrytas:lrytas:43922275]][[ge:lrytas:lrytas:43929233]][[ge:lrytas:lrytas:43948419]]

Ateities laukiama su nerimu. Vėl kyla degalų kainos, centrinis bankas didina palūkanų normas, būstas darosi vis sunkiau įperkamas, o šildymo sezonas, kaip sako ekonomistai, gali būti brangiausias per pastaruosius metus. Ir čia tik pradžia.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių, prašydamas pateikti aiškų Vyriausybės planą, kaip valstybė rengiasi artėjančiam 2026–2027 metų šildymo sezonui.

Lietuvos augimas – spartesnis nei kaimynių

Mindaugas Sventickas, pasaulinės prekinio kredito draudimo įmonės „Coface Baltics“ vadovas, žiniasklaidai išplatintame pranešime teigia, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu auga sparčiau nei kaimyninių šalių ekonomikos ir turi platesnį augimo variklių spektrą.

Tačiau jis išsyk pažymi, kad kartu susiduriame su gerokai didesniu kainų spaudimu.

„Įmonėms tai reiškia būtinybę atidžiai vertinti, kaip aukštesnė infliacija ir finansavimo kaina veikia sąnaudas bei paklausą. Teigiamas signalas – Lietuvos augimą palaiko ne vien vartojimas, bet ir eksportas bei stipri gamybos dinamika.

Tačiau 2027 m. vidaus paklausa bus mažiau palanki augimui, nes šiemet vartojimą reikšmingai palaiko vienkartinis antrosios pensijų pakopos lėšų atsiėmimo poveikis“, – pabrėžia M. Sventickas.

Algos ir ekonomika augs, bet yra ir daug nežinomųjų

„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ dalyvavusi „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat sutinka, kad nepaisant įvairių rizikos dėmenų kitąmet šalies ekonomika augs.

Dar viena gera žinia – kitąmet prognozuojamas atlyginimų augimas. O tai, pasak ekonomistės, veikia kaip skydas nuo infliacijos. „Šiemet atlyginimai kils sparčiau, nei numatėme metų pradžioje“, – pripažįsta I. Genytė-Pikčienė prognozuodama, kad 2027-aisiais darbo užmokestis augs apie 7,5–8 proc.

[[ge:lrytas:lrytas:44033999]]

Tuo metu buvusi finansų ministrė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė, kalbėdama apie ateinančius metus atkreipė dėmesį į kitą gyventojams ir verslui ne mažiau svarbų aspektą – akcizų politiką.

Anot politikės, sparčiai kylant degalų kainoms, reikia jau dabar žinoti, ar kitąmet bus mažinami akcizai.

Tiesa, ji pripažino, kad kai pati buvo Ingridos Šimonytės Vyriausybėje, numatė, kad akcizai kasmet didės. G. Skaistė teisinosi, kad prieš kelerius metus niekas nebuvo numatę Hormuzo sąsiaurio krizės ir buvo tikima, kad energetika eis Žaliojo kurso keliu. Tačiau, akivaizdu, prognozė nepasitvirtino, todėl ji skubina valdančiuosius mažinti akcizus.

„Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu nėra. Yra teikti tik pavieniai Seimo narių siūlymai“, – konstatuoja G. Skaistė.

Butelio kakliukas Artimuosiuose Rytuose

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Jekaterina Rojaka sutinka, kad šiuo metu skiriama per mažai dėmesio energetikai. Pasak jos, pabrangus naftai kenčia transporto sektorius, pakilus dujų, elektros kainoms – brangsta maistas ir kiti produktai.

„Labai greitai įsisuka spiralė, kurios sustabdyti praktiškai neįmanoma ir ji padidina praktiškai visas sąnaudas, išlaidas. Energetikos šokas perduodamas visai ekonomikai. Energetikai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – pakartoja J. Rojaka.

[[ge:lrytas:lrytas:44041493]]

Pasak jos, pasaulį šiuo metu už gerklės laiko „33 kilometrų butelio kakliukas“ (Hormuzo sąsiauris – red.), svariai prisidedantis prie infliacijos kilimo. Pašnekovė įsitikinusi, kad jei įtampa Artimuosiuose Rytuose iki šių metų pabaigos nenuslops – kitąmet laukia dar sudėtingesnė situacija nei dabar.

„Papildomai prie tos infliacijos, kurią patys generuojame, mes importuose kainų augimą ir tam privalome būti pasiruošę – ir gyventojai, ir verslas. Mes prarandame konkurencingumą ir tai yra lėta liga, kuria mes visi sergame“, – konstatuoja Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė.

Panašios nuomonės laikosi ir I. Genytė-Pikčienė, kuri taip pat neabejoja, kad dar šiemet, drauge su svarstomu kitų metų biudžetu turi būti pateikiami ir antiinfliaciniai planai.

„Palyginus su 2022 m., mūsų fiskaliniai rodikliai yra kur kas didesnėje įtampoje. Valstybės skola auga vis sparčiau. Jei šiemet dar palanki ekonominė būklė, o ir infliacija, kuri dar papildomai suneša pridėtinės vertės mokesčio į biudžetą, sukelia gerą dūmų efektą. <...> Kitais metais jau tokio spartaus augimo neturėsime ir tas atoslūgio jausmas tik didės“, – pabrėžia I. Genytė-Pikčienė.

Nepadarė visų namų darbų

Tačiau buvusi finansų ministrė G. Skaistė dabartinei Vyriausybei pažeria kritikos. Ji sako, kad dėl energetikos kainų valdymo padaryta per mažai.

„Jei matėme, kad krizė Hormuzo sąsiauryje užsitęs, reikėjo pagalvoti apie tam tikrus algoritmus, ką galima padaryti iš anksto.

Pavyzdžiui, vasarą galima formuoti didesnį biokuro rezervą, kai jo kainos mažesnės nei dabar. Taip pat galima sudaryti išankstines biokuro pirkimo sutartis, kai perki jį žemesnėmis kainomis. Be to, galima dujų talpyklas užpildyti tada, kai jų reikia šiek tiek mažiau“, – priemones, kurių pasigedo, įvardija konservatorė.

Taupykite jau dabar

Šildymo sezonas artėja ir jau puse lūpų kalbama, kad jis bus dar brangesnis nei pernai. O ir degalų kainos – rekordinėse aukštumose, tad kam ruoštis lietuviams?

Į šį klausimą atsakydama ekonomistė I. Genytė-Pikčienė pataria gyventojams galvoti ir patiems, kaip sau pasilengvinti gyvenimą, nelaukiant kol jais pasirūpins valdžia.

„Žmonėms pirmiausia reikia galvoti patiems ir nelaukti, kol kas nors išties gelbstinčią ranką ir pasirūpins. Neegzistuoja gelbstinti ranka, tai – politiniai sprendimai, kartais orientuoti į specifinius, žmonėms palankius sprendimus.

[[ge:lrytas:lrytas:44041495]]

Turime galvoti apie besiartinančią žiemą, turime atsidėti pinigų jau dabar, taupyti jau dabar. Tai pradėti reikėjo daryti netgi vasarą. Kad visa tai neskambėtų taip niūriai, reikėtų pasakyti, kad vartotojų lūkesčiai praėjusią vasarą šiek tiek atsitiesė, o vartotojų elgsena net ir didesnės infliacijos akivaizdoje per daug nepasikeitė“, – įžvalgomis dalijasi I. Genytė-Pikčienė.

Pasigedo ilgalaikės strategijos

„Artea“ banko ekonomistė taip pat beda į kitą skaudulį – lėtus renovacijos tempus. Anot jos, energetinės krizės šią problemą dar labiau apnuogina.

„Iš tikrųjų vienkartinės antiinfliacinės priemonės padeda šiek tiek gesinti gaisrą, bet jei tie pinigai būtų nukreipti į renovaciją, mes spręstume ilgalaikę problemą ir ją ilgainiui eliminuotume. Čia, matyt, trūksta strateginio matymo, ką padaryti, kad būtume dar labiau energetiškai nepriklausomi“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

[[ge:lrytas:lrytas:44041490]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Lietuvių laukia naujas išbandymas: ekspertai įspėja – taupykite jau dabar (15)