Kai kuriuos pokyčiai nustebino
Socialiniuose tinkluose matyti, kad artėjantys pokyčiai gyventojams kelia dvejopus jausmus.
„Bankai turės dar daugiau įtakos mūsų gyvenimuose“, – platformoje „Reddit“ rašė vienas vartotojas.
Artėjanti žiema kelia nerimą: ministrai svarstys mokesčių pakeitimus sąskaitoms mažinti
O kai kas nustebo, kad tokios tvarkos nebuvo iki šiol.
„Tiesą sakant, man naujiena, kad telefonas išsimokėtinai, pasirodo, anksčiau nebuvo pridedamas prie finansinių įsipareigojimų“, – mintimis dalijosi kitas vartotojas.
Dar vienas aiškino, kad pokyčiai jo nepalies, nes visada perka tik naudotus telefonus. Esą taip labiau apsimoka, mat telefonai, vartotojo teigimu, yra vieni greičiausiai nuvertėjančių daiktų.
„O jeigu ir pirkčiau naują iš salono, kam imti išsimokėtinai? Pasitaupai ilgiau ir pasiimi iškart“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Susiję straipsniai
Vis dėlto aiškėja, kad telefoną išsimokėtinai ne visada perka tik tie, kurie neturi santaupų.
„Paskutinis pavyzdys: naujas telefonas už 2 000 € nupirktas išsimokėtinai 36 mėnesių laikotarpiui. Nors turiu tuos 2 000 €, geriau moku mėnesinę įmoką, o likusią sumą laikau taupomojoje sąskaitoje, kuri moka 3,6% palūkanų, ir kas mėnesį nuimu tiek, kiek reikia mėnesio įmokai.
Šiuo atveju gautos palūkanos padengia maždaug 2 mėnesių įmokas! Nors suma ir nėra milžiniška, tai vis tiek papildomi pinigai, kurie kaupiasi sąskaitoje“, – paaiškino kitas „Reddit“ vartotojas.
Kam bus taikoma išimtis?
Primename, kad jau lapkričio 20 d. įsigalios nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija, kuria į nacionalinę teisę perkelta atnaujinta europinė Vartojimo kredito direktyva. Kitaip tariant, įrangos įsigijimas išsimokėtinai bus prilygintas vartojimo kreditui, o lizingo galimybe susidomėjusių gyventojų pajamos bus vertinamos griežčiau.
„Tai reiškia, kad telekomunikacijų bendrovės, norėdamos parduoti įrangą išsimokėtinai, įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymui, turės tapti vartojimo kredito davėjais arba bendradarbiauti su autorizuotu vartojimo kredito davėju.
T.Bauro nuotr.
Jų sudaromoms įrangos pardavimo išsimokėtinai sutartims bus taikomos visos vartojimo kredito teikimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, įskaitant atsakingojo skolinimo principą ir kreditingumo vertinimą bei paskolų įmokų ir pajamų santykio (DSTI) limitą“, – pokyčių esmę portalui Lrytas aiškino Lietuvos bankas.
Įprastai vartojimo kreditams taikoma taisyklė, kad mėnesiniai finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 40 proc. žmogaus pajamų.
Tačiau LB pripažįsta, kad dėl tokios taisyklės kyla rizika, jog daliai vartotojų galimybė įsigyti ryšio įrangą bus apribota. Todėl nustatyta nauja išimtis, pagal kurią mėnesiniai finansiniai įsipareigojimai gali siekti 60 proc. žmogaus pajamų.
Tačiau yra kelios sąlygos: vartojimo kreditas turi būti suteikiamas pagal susietojo vartojimo kredito sutartį be palūkanų bei kitų mokesčių ir yra skirtas finansuoti įsigijimą telefonų, modemų ir maršrutizatorių, būtinų vartojimo kredito gavėjui kalbinio ryšio paslaugai ir (arba) interneto prieigos paslaugai gauti.
Taip siekiama išlaikyti ryšio įrangos, kuri yra būtina naudotis elektronine bankininkyste, viešosiomis ir privačiomis skaitmeninėmis paslaugomis bei įgalina dirbti ir mokytis, prieinamumą mažesnes pajamas gaunantiems asmenims.
Naujoji tvarka bus taikoma nuo lapkričio 20 d. sudaromoms naujoms sutartims.
Didesnio klientų susidomėjimo nepastebi
Telekomunikacijų bendrovių pasiteiravome, ar pastaruoju metu nėra fiksuojama didesnio susidomėjimo įrangos įsigijimo išsimokėtinai galimybėmis.
„Telefonus mūsų klientai perka aktyviai, tačiau tam tikrus pardavimų padidėjimus reikėtų sieti su pasirodžiusiomis naujienomis arba paskelbtomis nuolaidomis, bet ne su artėjančiais pokyčiais.
Esame populiariausias operatorius, turime daugiausia klientų Lietuvoje, todėl mūsų klientų įrangos atsinaujinimas vyksta nuolat“, – teigė „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.
T.Bauro nuotr.
Ji pridūrė, kad šiuo metu galimybę pirkti telefoną išsimokėtinai turi didžioji dalis besikreipiančių, o maždaug kas 10-tam klientui įrangą išsimokėtinai pasiūloma su papildomomis sąlygomis – pavyzdžiui, su didesniu pradiniu mokėjimu arba pigesne įranga nei klientas pageidauja.
Anot A. Buitkutės, klientų užklausų dėl pokyčių kol kas nesulaukiama.
Su pokyčiais siejamo klientų aktyvumo nepastebi ir „Bitė Lietuva“.
„Nuo šių metų rugpjūčio vidurio parduodame išties panašų kiekį išmaniųjų telefonų, kiek ir tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pardavimai didesni, tačiau vos keliais procentais.
Tai rodo, kad artėjantys pokyčiai kol kas nepaskatino žmonių skubėti atsinaujinti telefono ar maršrutizatoriaus“, – teigė įmonės korpoatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.
Jo teigimu, panaši situacija pastebima vertinant ir telefonų, ir kitos įrangos pirkimą išsimokėtinai. Skaičiuojama, kad 7 iš 10 išmaniųjų telefonų „Bitėje“ parduodame išsimokėtinai.
J. Špakauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad paprastai dauguma žmonių į pokyčius reaguoja ne iš anksto, o jiems jau įvykus.
„Anomalija laikyčiau nebent neseniai prasidėjusį naujųjų mobiliojo parašo SIM kortelių keitimą. Klientams korteles privalu pasikeisti iki kitų metų gegužės, bet vos per 2 savaites nuo keitimo pradžios, net 10 proc. mūsų klientų jau atsinaujino korteles.
Tad yra nemažai žmonių, kurie paskutinės dienos iki pokyčio nelaukia. Galbūt panašią tendenciją matysime ir atsinaujinant telefonus prieš lapkričio 20 dieną?“ – svarstė jis.
Bendrovės nuotr.
O štai „Telia“ komunikacijos vadovas Audrius Stasiulaitis sako pastebėjęs priešingą tendenciją, nei galima tikėtis. Esą šiemet kiek daugiau įrenginių nuperkama iš karto, o ne išsimokėtinai.
„Artėjantis lapkričio 20 d. terminas kol kas reikšmingos įtakos klientų elgsenai neturi.
Nematome specifiškai dėl šio pokyčio ypatingai išaugusio susidomėjimo telefonų ar kitos įrangos įsigijimu išsimokėtinai, o klientų užklausų šia tema sulaukiame tik pavienių, dažniausiai iš žmonių, kurie domisi, kaip pokyčiai juos paveiks“, – teigė A. Stasiulaitis.
Kaip pokyčiai palies gyventojus
„Bitė Lietuva“ prognozuoja, kad įsigaliojus pokyčiams įrangos įsigijimo išsimokėtinai apimtys mažės.
„Iki šiol vertindami klientų galimybes įsigyti įrangą išsimokėtinai atsižvelgdavome ne tik į jų finansinius įsipareigojimus, bet ir į papildomus veiksnius – lojalumą, atsiskaitymų istoriją bei kitas individualias aplinkybes. Įsigaliojus naujiems reikalavimams, galimybės atsižvelgti į šiuos papildomus veiksnius bus apribotos.
Praktiškai tai reiškia, kad daliai klientų gali tekti sumokėti gerokai didesnę pradinę įmoką, nors iki šiol telefonus jie buvo įpratę įsigyti be jos. Kitiems gali tekti rinktis pigesnį įrenginį, nes flagmanas taps neįkandamas“, – teigė J. Špakauskas.
Tais atvejais, kai kliento finansiniai įsipareigojimai viršys nustatytas ribas, galimybės įsigyti įrangos išsimokėtinai apskritai nebus. Tokiu atveju už įrenginį teks sumokėti visą kainą iš karto arba ieškoti kitų sprendimų.
J. Špakauskas pridūrė, kad „Bitė Lietuva“ rengia alternatyvius sprendimus, kurie padės klientams ir toliau naudotis jų poreikius atitinkančiais įrenginiais. Naujus sprendimus žadama pristatyti netrukus.
Tuo metu „Telia“ atstovas A. Stasiulaitis sako, kad prognozuoti, kokią įtaką rinkai turės pokyčiai, dar per anksti.
V.Skaraičio nuotr.
„Tačiau svarbu tai, kad klientai ir toliau turės galimybių įsigyti norimą įrangą, o telekomunikacijų operatoriams taikoma išimtis leis išlaikyti pakankamai lanksčias finansavimo sąlygas.
Naujieji reikalavimai nereiškia, kad klientai nebegalės pirkti įrangos išsimokėtinai. Keičiasi tik finansavimo suteikimo tvarka. Be to, klientams ir toliau bus siūlomos įvairios alternatyvos, tokios kaip lizingas, įrangos nuoma ar galimybė sumažinti naujo įrenginio kainą grąžinant seną telefoną“, – teigė jis.
Nuo prognozių kol kas susilaiko ir „Tele2“. Tačiau bendrovės viešųjų ryšių vadovė A. Buitkutė sako, kad yra siekiama, jog klientams pokyčių būtų kuo mažiau.
„Nuolat investuojam į tinklo infrastruktūrą, geriname ryšį. Kad klientai tai pajustų, jie turi naudotis nauja įranga. Todėl ir ateityje dėliosime pasiūlymus taip, kad padėtume klientams laiku atsinaujinti įrenginius.
Pavyzdžiui, vienas iš būdų jau veikia. Atnešus seną telefoną į saloną, galima gauti jo vertės dydžio nuolaidą naujam įrenginiui. Ši paslauga ypač pasitarnauja, kai kalbame apie įsigijimą išsimokėtinai, nes suteikta nuolaida mažina mėnesinę įmoką, pagerina kliento galimybes įsigyti norimą telefoną“, – komentavo A. Buitkutė.
Gali pakišti koją būsto paskolai
„Inbank“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Rimeikis sako, kad tokie pirkiniai nuo lapkričio 20 d. taps oficialiais finansiniais įsipareigojimais, kurie bus vertinami sprendžiant dėl tolesnio finansavimo.
„Iki šiol tokie įsipareigojimai nebuvo matomi Lietuvos banko duomenų bazėje ir nesukeldavo papildomų apribojimų norintiems pasiskolinti“, – aiškina V. Rimeikis.
Pasak eksperto, kreipiantis dėl būsto paskolos bankai vertina ne tik žmogaus pajamas, bet ir visus turimus finansinius įsipareigojimus. Todėl net ir 40 eurų mėnesinė įmoka už telefoną gali sumažinti sumą, kurią žmogus galėtų skirti būsto paskolos įmokoms.
„Nesvarbu, ar žmogus nori pasiimti vartojimo, ar būsto paskolą – finansų įstaigos vertina jo pajamas ir visus turimus įsipareigojimus. Todėl išsimokėtinai įsigytas telefonas gali turėti įtakos ir sprendimui dėl būsto finansavimo“, – sako V. Rimeikis.
Vis dėlto tai nereiškia, kad telefoną išsimokėtinai įsigijęs žmogus automatiškai nebegalės pasiskolinti būstui. Poveikis priklausys nuo jo pajamų, kitų įsipareigojimų ir banko atliekamo kreditingumo vertinimo. Didžiausią reikšmę tokie pirkiniai gali turėti gyventojams, kurių finansinės galimybės jau yra arti taikomų skolinimosi ribų.
Banko vertinimu, tarp klientų, norinčių pasiskolinti 8-15 tūkst. eurų vartojimo reikmėms, apie 7-8 proc. dėl papildomų įsipareigojimų už telefonus gali nebegauti pageidaujamo finansavimo. Mažesnių paskolų atveju ši dalis būtų mažesnė.
Nors šie skaičiavimai susiję su vartojimo paskolomis, V. Rimeikio teigimu, tas pats principas galioja ir skolinantis būstui – kiekvienas papildomas įsipareigojimas gali paveikti bendrą žmogaus mokumo vertinimą.