Tiesa, vieni tikisi, jog naujų butų paklausa nemažės ir jų kainos kils bent 10-15 procentų, kiti Vilniuje jau mato pirmuosius perprodukcijos požymius. Tačiau visus džiugina rinkoje pagaliau įsivyraujančios sveikos tendencijos ir šioks toks stabilumas.
„Dar pernai ar užpernai žmonės pagrįstai baiminosi, kad jeigu nenusipirks būsto dabar, po pusmečio kaina gali būti gerokai didesnė, o šįmet tai tikrai negresia.
Naujų butų kainos tiek Vilniuje, tiek kituose šalies didmiesčiuose gali kilti nebent 5-10 procentų. Ir tai, manyčiau, labiau susiję su sezoniniu pabrangimu.
Smarkiau būsto kainoms augti priežasčių nematau“, – tvirtino nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Jo nuomone, veiksniai, lemiantys kainų augimą ir kritimą, yra tolygūs ir vienas kitą atsveriantys. Tad ši pusiausvyra neleis kainoms nei labai augti, nei kristi.
„Žmonių perkamoji galia auga ir ekonomistai prognozuoja, kad infliacija augs gerokai lėčiau nei atlyginimai. Tiesa, kyla ir paskolų palūkanos, bet kartu auga ir būsto pasiūla, kuri ateityje bus tiktai dar didesnė“, – vardijo S.Vagonis.
Vis dėlto, pasak jo, labiausiai rinką stabilizuos sparčiai auganti statybų savikaina, kuri ir turėtų padėti išvengti krizės arba kainų kritimo, kai naujo būsto pasiūla susilygins su paklausa.
Nors oficialiai SEB Vilniaus bankas prognozuoja, jog naujų butų kainos šiemet augs iki 10 procentų, banko prezidento patarėjas finansų analitikas Gitanas Nausėda neslėpė susilažinęs su kolegomis, kad kainų augimo nebus arba jos augs vos 5 procentus.
Bankai, anot jo, jau pajuto, jog norinčiųjų paimti būsto paskolas gerokai sumažėjo, ypač trečiąjį praėjusių metų ketvirtį.
Tai, jo nuomone, pirmiausia susiję ne tiek su palūkanų normų kilimu, kiek su situacija nekilnojamojo turto rinkoje.
Euforinei paklausai aprimus, žmonės tiesiog nebepuola galvotrūkčiais pirkti bet kokio būsto, renkasi ir, jei gali, atideda pirkimą, tikėdamiesi kainų mažėjimo.
„Būsto paskolų rinką šįmet dar labiau gali atšaldyti ir būsto palūkanų normos augimas, ypač jeigu Europos centrinis bankas dar vieną ar du kartus pakels bazines palūkanų normas. Visa tai negali nedaryti įtakos nekilnojamojo turto rinkai. Todėl sudėtinga būtų prognozuoti naujo būsto kainų kilimą, o seno kainos tikrai turėtų mažėti“, – aiškino G.Nausėda.
Rinkoje, ypač sostinėje, pasak G.Nausėdos, aiškiai matyti didėjanti naujo būsto pasiūla ir mažėjanti paklausa. Jei ir toliau tokiais tempais bus statoma, paklausa tikrai nepasivys pasiūlos.
„Toks scenarijus būtų itin nepalankus ir, ko gero, lemtų visų būsto rūšių pigimą. Visiškai neatmesčiau tokios galimybės, bet vis dėlto tikiu, kad sveika nuovoka ir racionalumas nugalės. Reaguodamos į pokyčius rinkoje statybos bendrovės nepuls ir toliau stačia galva statyti naujų daugiabučių“, – kalbėjo finansų analitikas.