„Šių metų sausio 10 dieną kasacine tvarka kreipėmės į Aukščiausiąjį Teismą su prašymu sustabdyti prievolės vykdymą“, - „JT Naujienoms“ sakė „Panevėžio kelių“ atstovė spaudai Rasa Čepienė.
Panevėžio apygardos teismas dar pernai spalio 11 dieną įpareigojo PST pagrindinius akcininkus – bendrovę „Panevėžio keliai“ ir grupę fizinių asmenų - skelbti oficialų pasiūlymą supirkti likusias PST akcijas.
Į Panevėžio apygardos teismą kreipėsi smulkusis akcininkas Mindaugas Vėgelė, kuris teigė, jog pagrindiniai PST akcininkai yra susiję ir 2003 metais valdė kontrolinį 54,72 proc. statybos įmonės akcijų paketą. M. Vėgėlės, dabar turinčio mažiau nei 1 proc. PST akcijų, tuomet valdomas bendrovės akcijų paketas viršijo dešimtadalį statybos įmonės įstatinio kapitalo.
Oficialųjį pasiūlymą privalėtų skelbti „Panevėžio keliai“, PST valdybos pirmininkas Remigijus Juodviršis, Rasa Juodviršienė, Ksaveras ir Nijolė Balčėčiai bei „Panevėžio kelių“ stebėtojų tarybos pirmininkas Valdas Šimoliūnas.
Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą, oficialus pasiūlymas supirkti likusias akcijas turi būti skelbiamas, kai peržengiama 40 proc. akcijų riba, o akcijos turi būti superkamos ne mažesne kaina, nei už jas mokėta per pastaruosius 12 mėnesių.
2003 metais biržoje didžiausia PST akcijos kaina buvo 1,48 lito, o mažiausia – 0,46 lito. Pirmadienį PST akcijos, kurios kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše, kainavo po 17 litų.
Pernai rugsėjo 30 dieną „Panevėžio keliai“ turėjo didžiausią - 49,78 proc. - PST akcijų paketą. Estijos „Hansabank“ klientams priklausė 13,79 proc., Latvijos „Suprema“ - 3,27 proc., Estijos „Suprema Securities“ - 1,75 proc. PST akcijų.