V.Naudužas „Alytaus tekstilės“ valdybos pirmininku buvo paskirtas 2006 metų gruodžio viduryje. Šį postą ūkio viceministras palieka nuo vasario 2-osios.
Ūkio ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys „JT Naujienoms“ sakė, kad V.Naudužas traukiasi iš užimamų praeigų „Alytaus tekstilėje“, nes nesitiki, kad savo darbu galėtų pagerinti dabartinę įmonės padėtį.
Valdžiai nutarus dar kartą bandyti gelbėti žlungančią „Alytaus tekstilę“, prireiktų mažiausiai 20 mln. litų, tačiau vis tiek tektų atleisti bent pusę joje dirbančių žmonių.
„Situacija įmonėje balansuoja tarp bankroto ir jai reikalingos nemenkos valstybės injekcijos, - sakė R.Slapšys.
„Alytaus tekstilės“ vadovas Valdas Araminas „JT Naujienoms“ teigė, kad yra tik du keliai – arba skelbti įmonei bankrotą, arba skirti lėšas, dalis kurių atitektų kreditorių skoloms padengti ir vėluojantiems darbuotojų atlyginimams išmokėti, o kitą dalį lėšų skiriant verslo plėtrai ir struktūriniams pakeitimams.
Ūkio ministras Vytas Navickas dienraščiui Respublika“ sakė, kad maždaug pusė ministrų kabineto narių mano, jog Alytaus įmonę reikėtų gaivinti mokesčių mokėtojų lėšomis, kiti – priešingai.
„Yra keletas variantų. Viskas priklauso nuo to, ar finansiškai rems „Alytaus tekstilę“. Jeigu finansiškai valdžia remia - kiti variantai atkrinta, o jeigu neremia - irgi viskas aišku“, - sakė V.Navickas.
Pasak jo, vien opiausiems Alytaus įmonės įsiskolinimams apmokėti prireiktų apie 15 mln. litų.
„Reikia atsiskaityti su elektros ir šilumos tiekėjais. Rytų skirstomiesiems tinklams skola sudaro beveik 8 mln., šilumininkams – apie 3,5 mln. litų. Su darbininkais reikia atsiskaityti už 3 mėnesius vėluojančias algas - taigi, susidaro dar apie 3 milijonai. Ir dar reikia duoti įmonei kažkokį garantą, kad galėtų ne tik atsiskaityti, bet ir kažkokias pertvarka daryti“, - teigė ūkio ministras.
V.Navicko teigimu, mėginant reanimuoti įmonę, bedarbių gretas Alytuje papildytų apie 700 tekstilininkų - apie pusė įmonės darbuotojų, o išmokėti jiems išeitines kompensacijas kainuotų dar apie 2 mln. litų.
Pasak ūkio ministro teigimu, 20 mln. litų - mažiausia suma, kokia gali išgelbėti Alytaus įmonę. Taip pat toliau desperatiškai ieškoma ir investuotojo, kuris prisiimtų atsakomybę už 50 mln. litų skolų slegiamą bendrovę. Tačiau nė vienas interesantas neskuba - anot ūkio ministro, laukiama arba valstybės paramos, arba įmonės bankroto.
Bene realiausiu „Alytaus tekstilės“ reorganizavimo planu laikomas variantas, kuomet įmonė pradeda plėtoti geotekstilės gamybą, tačiau tam reikia apie 5-6 mln. litų. Projektui įgyvendinti reikės laiko, o įmonę neturi apyvartos lėšų.
„Alytaus tekstilė“ pernai per devynis mėnesius patyrė 1 mln. litų neaudituotų nuostolių ir pasiekė 51,2 mln. litų pardavimus – atitinkamai 6,5 karto ir 0,8 proc. mažiau nei užpernai tuo pat metu.
Bendrovė planavo per visus 2006 metus parduoti produkcijos už 68,1 mln. litų – 2,7 proc. mažiau nei 2005-aisiais, bei iš veiklos patirti 4,3 mln. litų nuostolių. Preliminariais duomenimis, neaudituotos „Alytaus tekstilės“ 2006 metų pajamos sieks apie 66 mln. litų, o nuostoliai bus panašūs į prognozuotus. Tačiau po audituoto, nuostolių suma gali ir išaugti.
2005 metais „Alytaus tekstilės“ nuostoliai padidėjo 2,1 proc. iki 15,995 mln. litų, o pajamos sumažėjo 8,2 proc. iki 69,991 mln. litų.
Valstybė valdo kontrolinį 69,56 proc. „Alytaus tekstilės“ akcijų paketą, tarp didžiausių medvilnės perdirbimo įmonės akcininkų taip pat yra Estijos „Tolaram Investments“ (15,31 proc.).
„Alytaus tekstilės“ akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamajame prekybos sąraše.