Nežinia, ar pačiūžų mėgėjai ilgai džiaugsis viena populiariausių miesto čiuožyklų.
„Utenos“ pramogų arenos (Ledo rūmų) pirmąsias varžytynes antstolis Gintas Badikonis jau paskelbė. Jos vyks vasario pradžioje.
Už pradinę 5 milijonų 652 tūkstančių litų kainą parduodama dalis pastato – ledo aikštė – Ąžuolyno gatvėje.
Šį antstolio sprendimą „Utenos“ pramogų areną administruojanti bendrovė „Versenta“ apskundė teismui.
Ar įvyks varžytynės, priklauso ne tiktai nuo šio teismo, bet ir kitos bylos.
Mat „Versenta“ bylinėjasi su bankrutavusia statybų bendrove „Ekama“, stačiusia Ledo rūmus.
„Ekama“ ketina išsireikalauti seną 2 milijonų litų skolą. Dėl to ir buvo paskelbtos varžytynės.
Tuo tarpu „Versenta“ iš „Ekamos“ siekia prisiteisti 7 milijonus litų nuostolių.
„Versentos“ vystymo ir plėtros skyriaus vadovas Eugenijus Teliukas pripažino, kad situacija kebli.
Tačiau jis abejojo, ar atsiras pirkėjų, norinčių įsigyti tiktai dalį „Utenos“ pramogų arenos. „Pirkėjas gautų tik čiuožyklą – vadinamąją dėžę. Juk šaldymo agregatai, įvairi įranga priklauso mums.
Už tiek milijonų galima įrengti naują, gerą čiuožyklą“, – aiškino E.Teliukas.
Sudarys taikos sutartį?
E.Teliukas pasakojo, kad ginčai su „Ekama“ siekia senus laikus, kai 2002 metų sausio 2-ąją įgriuvo baigiamų statyti Ledo rūmų stogas.
„Ekama“ po šios griūties bankrutavo, o Ledo rūmai dėl nelaimės patyrė 1,5 milijono litų nuostolį.
Ledo rūmų skola „Ekamai“ atsirado po to, kai 2001 metų lapkritį statybų bendrovė neatidavė pastato eksploatuoti.
Tuomet buvo sutarta, kad už atliktus darbus bus sumokėta tada, kai viskas bus baigta.
Tačiau 2002-ųjų pradžioje Ledo rūmų stogas įgriuvo.
„Suprantame, kad įmonė „Ekama“ mums niekada nesumokės 7 miljonų litų skolos.
Teismo prašysime, kad būtų sudaryta taikos sutartis.
Nei mes jiems mokėsime, nei jie mums“, – sakė E.Teliukas.
Nors antstolio areštuota čiuožykla vilniečiai šiuo metu naudotis gali, tačiau „Versenta“ patiria nuostolių dėl nesibaigiančio bylinėjimosi.
Atleido nuo mokesčio
Praėjusių metų spalio mėnesį Vilniaus miesto taryba „Utenos“ pramogų areną atleido nuo 63 705 litų nekilnojamojo turto mokesčio.
Atleisti nuo minėto mokesčio „Versenta“ prašė ir užpernai, kai analogišką prašymą pateikė „Siemens“ arena.
Su pastarąja konkuruojanti „Utenos“ pramogų arena prašė leisti nemokėti 2002-2005 metų mokesčių.
Vilniaus taryba šio „Utenos“ pramogų arenos prašymo nepatenkino ir jai tais metais nekilnojamojo turto mokestį teko sumokėti.
O atleidę nuo šio mokesčio tik 2006 metais, valdininkai iškėlė sąlygą: arena turės leisti nemokamai ant ledo pramogauti vaikams.
Apkaltino protegavimu
2005 metais „Utenos“ pramogų arenos pavadinimas buvo minimas tarp politikų kilusiame skandale.
Tuomet sostinės merui Artūrui Zuokui oponuojantis Vilniaus tarybos narys Kęstutis Masiulis buvo apkaltintas „Versentos“ protegavimu.
Konfliktas kilo po to, kai savivaldybė nusprendė už 3,6 milijono litų iš „Rubicon“ įmonių grupės nupirkti paslaugų Vilniaus pramogų parke. K.Masiulis paprašė pateikti viešųjų pirkimų dokumentus.
Analogiško prašymo savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyrius sulaukė ir iš „Versentos“. Be to, K.Masiulis leido suprasti, kad gavęs konfidencialius dokumentus, juos iškart perduotų suinteresuotiems tiekėjams.
Po šių prašymų savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius raštiškai kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtų K.Masiulio veiksmų, darant spaudimą Viešųjų pirkimų skyriui.