Šiandien išgirdus minint piratavimą šis vis dažniau suprantamas kaip nelegalus įsigijimas ar naudojimasis autorinių teisių saugoma medžiaga.
Dažniausiai visuomenės diskusijų centre šiais laikais atsiduria piratavimu vadinamas nelegalus muzikinių ar vaizdo įrašų kopijavimas, taip pat neteisėtas autorinių teisių saugomų kompiuterių programų dauginimas.
Be „Napster” nebūtų „iTunes”
Lietuvą, kaip ir kitas posovietinio bloko šalis, naujos technologijos užplūdo staiga, gyventojams neturint pakankamai lėšų įsigyti palyginti brangiems XX a. pabaigos patogaus gyvenimo atributams. Tad nenuostabu, kad piratavimas – ypač kompiuterinių programų – kurį laiką buvo visuose visuomenės sluoksniuose paplitęs reiškinys.
Paraleliai, įsisteigus ,,KaZZaa” ir ,,Napster”, prasidėjo naujai atsivėrusios muzikinių įrašų rinkos lobių grobstymas. Dar sovietmečiu Maskvoje įsigyta Ellos Fitzgerald vinilinė plokštelė ar vėliau jau Lietuvoje už keliasdešimt litų nusipirktas originalus ,,Led Zeppelin” albumas nebetenkino naujos kartos muzikos mylėtojų, kurie turėjo kad ir nelegalų, bet priėjimą prie milijonų įvairių žanrų bei įvairių laikotarpių muzikinių kūrinių.
Užteko kompiuterio, interneto ryšio ir kelių pelės spustelėjimų. Ir sunku čia būtų pernelyg kaltinti iš sovietmečio gniaužtų ištrūkusius laisvos rinkos sąlygomis vos pradėjusius gyventi Rytų europiečius - ,,KaZZaa” klestėjimo eroje muziką vogė ir Rytų, ir Vakarų jaunimas.
XX amžiui persiritus į XXI, ,,KaZZaa” bei ,,Napster”, neatlaikiusios bylinėjimosi, įrašų kompanijų bei valdžios spaudimo, reformavosi. ,,Napster” dabar laikoma viena geriausių skaitmeninių įrašų parduotuvių.
Stebuklingu žodžiu naujųjų laikų technologijų žargone tapo skaitmeninės technologijos. Jų pasirodymas tam tikra prasme išprovokavo piratavimo bangą. Kita vertus, jei ne tūkstančių žmonių – talentingų kūrėjų bei kompiuterių specialistų – pastangos, skaitmeninių tehnologijų era niekuomet ir nebūtų atėjusi. ,,Napster” pavyzdys rodo, kad subrendusi visuomenė įstatymais bei sveika konkurencija gali sėkmingai sureguliuoti rinkoje atsirandančias negeroves.
Bet jei ,,Napster” įkūrėjai būtų buvę iškart ,,be ceremonijų” susodinti į kalėjimus, skaitmeninių muzikos laikmenų bei internete perkamos muzikos amžius būtų atėjęs gerokai vėliau. Kitaip sakant, be ,,Napster” bebūtų buvę ir ,,iTunes”.
Elektronikos parodoje – apie vartotojų teises
Gruodžio 8-11 d. Las Vegase vyko kasmetė buitinės elektronikos paroda (Consumer Electronic Show, CES). Tai vienas svarbiausių pasaulyje naujausių technologijų bei vartotojimo prekių inovacijų srities renginių. Kaip ir pastaruosius aštuonerius metus, taip ir šiemet, vienas iš pagrindinių pranešėjų renginyje buvo “Microsoft” korporacijos vienas įkūrėjų Billas Gatesas, kitos šiuolaikinių technologijų verslo įžymybės.
Vakarą atidaręs Buitinės elektronikos asociacijos, kuri ir organizuoja CES, prezidentas Gary Shapiro Skaitmeninės laisvės kampanijos (Digital Freedom Campaign) vienas iniciatorių, prabilo apie dažnai po antipiratinių šūkių bei kovojimo už autorių teises skraiste paslėptą reiškinį – vartotojų teisių pažeidimus, kurie stabdo technologijų progresą ir siekia grubiai reguliuoti tai, ką su legaliai įsigyta nuosavybe žmonės daro savo pačių namuose.
G.Shapiro savo kalboje priminė, kad naujų technologijų baimė nėra naujas dalykas. Skaitmeninės laisvės kampanijos internetinėje svetainėje cituojama keletas liūdnai pagarsėjusių pavyzdžių. 1906 m. Johnas Philipsas Sousa skundėsi, kad Amerikos muzikai didžiulę grėsmę kelia įvairiausios muzikos garsus reprodukuojančios mašinos ir kad jų gamyba, jei tik įmanoma, turėtų būti uždrausta.
1925 m. vienas įrašų kompanijos vadovas tvirtino, kad žmonės ateityje iš viso nebepirks dainų, įrašytų plokštelėse, nes ,,bus galima išgirsti bet ką akimirksniu pasukus radijo bangų ieškiklio rankenėlę”.
Galiausiai, jau ne tokiais tolimais 1982 metais kitas įrašų kompanijos vadovas skundėsi, jog ,,dabar mes susidūrėme su nauju ir nerimą keliančiu išpuoliu prieš mūsų finansinį saugumą ir ekonominį gyvastingumą; videokasetes galinti įrašyti aparatas - tai grėsmę keliantis įtaisas”.
Monopolininkų paranoja
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Holivudo magnatai stengėsi padaryti viską, kad į plačiąją rinką nepakliūtų videogrotuvai. Mat milžiniškas pajamas gaunančių filmų studijų savininkai baiminosi, jog žmonės liausis vaikščioję į kino teatrus.
Panaši naujų technologijų baimės isterija prasidėjo pasirodžius DVD grotuvams, ypač turintiems vaizdo įrašymo funkciją. Holivudą valdantys pramogų verslo magnatai ir vėl išsigando, kad jie praras didelę dalį pajamų.
Monopolininkų paranoja vėl tapo aktuali kai programas transliuoti ištisą parą pradėjo palydovinis radijas. Be kitų paslaugų, jo radijo savininkai klientams ėmė pardavinėti radijo aparatus, kurie leidžia skaitmeniniu formatu įrašyti laidas ar muzikinius kūrinius ir klausytis juos norimoje vietoje jiems patogiu laiku. Taip pat ir kabelinės televizijos pradėjo siūlyti vadinamąją ,,on demand” paslaugą, kai už papildomą mokestį galima skaitmeniniu būdu įsirašyti filmą ar televizijos laidą, kurios negalėjote pasižiūrėti jos transliavimo metu.
Dar prieš tai pasirodė daugelį amerikiečių namų ūkių užkariavęs TiVo, ledžiantis bet kurios televizijos stoties bet kuria programa mėgautis žiūrovui patogiu laiku.
Las Vegase vykusioje CES parodoje buvo pristatyta begalės naujausių buitinės elektronikos pavyzdžių. Tarp jų ir ilgai lauktas ,,Apple” kompanijos iPhone – pirmasis rimtas mėginimas į vieną ,,dėžutę” sudėti modernaus mobiliojo telefono bei muzikos grotuvo funkcijas.
G.Shapiro teigimu, nors būtų galima tik pasidžiaugti technologijų plėtra, tačiau didžiosios įrašų kompanijos bei Holivudo magnatai pastaraisiais metais pradėjo kampaniją, kuria siekiama sužlugdyti tolesnį skaitmeninių technologijų plėtrą. Kaip parodos atidaryme kalbėjo B.Gatesas, “mes kol kas tik palietėme skaitmeninių technologijų galimybių paviršių. Tačiau tam, kad galėtume pasiekti jų gelmę, būtinas tam tikras kiekis vartotojams suteikiamos laisvės”.
Griežti įstatymai
G.Shapiro mano, jog turi būti griežtai atskirtas legalus ir nelegalus autorių teisių saugomos medžiagos vartojimas. Skaitmeninės laisvės kampanijos iniciatoriai kategoriškai pasisako prieš piratavimą – nelegalų autorių teisių saugomos medžiagos įsigijimą. Tačiau priešingai nei daugelis įrašų kompanijų ar skaitmeninių prietaisų gamintojų, G.Shapiro yra įsitikinęs, kad vartotojai turi teisę legaliai įsigytą skaitmeniniu formatu išsaugotą muziką ar videoįrašus asmeninėms reikmėms naudoti be apribojimų ir nebijodami būti nubausti.
Šiuo metu JAV galiojantys įstatymai suteikia teisę bausti bet kurį asmenį, kuris savo vestuvių įraše neatsiklausęs panaudojo, tarkim, Gwen Stefani dainą. Teisinis persekiojimas ir galima bauda gresia moksleiviams, mokyklos vaidinime panaudojusiems autorių teisių saugomo atlikėjo dainą ar video medžiagą.
Galiausiai, vartotojų teisės ribojamos, jei jis nori iš vieno ar kito nešiojamojo grotuvo persikelti legaliai įsigytą muzikos kolekciją. Dar daugiau, vartotojai rizikuoja būti nubausti, jeigu iš legaliai įsigytų kompaktinių plokštelių ar skaitmeniniu formatu išaugotų muzikinių kūrinių sumano įsirašyti sau (ar, dar blogiau, savo draugams), mėgstamiausių dainų dešimtuką.
Žinoma, realiai už tokius autorių teisų pažeidimus nubaudžiama nedaug vartotojų, tačiau vien tai, kad tokių faktų pasitaiko, Skaitmeninės laisvės kampanijos iniciatorių manymu, yra nedovanotina. Kol kas policija dėl vieno ar kito persirašyto kompaktinio disko dar neužsiima įtariamųjų namų krata, tačiau turbūt ne visiems žinoma, kad pagal JAV įstatymus į namus iškviestas kompiuterių meistras, remontuojamame kompiuteryje radęs, jo manymu, nelegalių programų arba galimai nelegaliai įrašytos muzikos, privalo pranešti valdžios institucijoms.
,,Atlantic Records” prieš ,,XM Satellite Radio”
JAV konstitucija meno kūrinių autoriams garantuoja jų sukurtų darbų autorių teisių apsaugą. Tačiau Sąžiningo vartojimo (angl. Fair Use) aktas numato, kad tam tikrais atvejais vartotojas, legaliai įsigijęs autorinių teisių saugomą darbą, iki tam tikros ribos gali tą autoriaus monopolį pažeisti. Deja, kaip tvirtina Skaitmeninės laisvės kampanijos aktyvistai, šiuo metu Sąžiningo vartojimo aktui iškilo didelė grėsmė. Mat muzikos įrašų bei kino kompanijos užsimojo viena po kitos keliamomis bylomis sužlugdyti tolesnę technologijų plėtrą ir įbauginti vartotojus.
Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių – muzikos įrašų kompanijos ,,Atlantic Records” radijui ,,XM Satellite Radio” iškelta byla, kurioje ,,Atlantic Records” įrodinėja, jog satelitinio radijo savininkai įrašų kompanijai padarė milijardinę žalą į rinką išleidę radijo imtuvus, leidžiančius klausytojams pasirinkti, kuriuo metu klausyti norimą laidą ar muzikinį kūrinį.
Susidarė situacija, panaši į tą, kuri rinkoje buvo susiklosčiusi pasirodžius kitoms minėtoms pažangioms technologijoms: muziką įrašantiems magnetofonams, juostiniams ir DVD videogrotuvams).
Muzikos įrašų bei kino kompanijos ir vėl jaučiasi nesaugiai, tačiau dėl to jos neturėtų pažeidinėti vartotojų teisių bei stabdyti naujausių technologijų plėtros.
Be to, vartotojas, nekomercinėms reikmėms pasidaręs kelias legaliai įsigyto kompaktinio disko kopijas ar moksleivių grupė, besimokanti dainuoti eksperimentuodama su legaliai įsigytos popžvaigždės įdainuotomis melodijomis, nekelia grėsmės nei milijardus uždirbančioms įrašų kompanijoms, nei už parduotą kūrybą solidžius honorarus gaunantiems dainininkams.