Ryšių su visuomene agentūros „Pro Consulto“ atlikto tyrimo duomenimis, 2006 metais statybos bendrovėse kilo 6,4 proc. visų komunikacijos krizių, maisto pramonės įmonėse - 5,8 proc., mažmeninės prekybos - 5,4 proc., keleivių pervežimo - 4,7 proc., oro transporto - 4,1 proc., o elektronikos pramonės bendrovėse - 4,1 procento.
Tyrimo duomenimis, 2006 metais Lietuvoje įvyko 484 komunikacijos krizės, kurios dažniausiai kildavo dėl organizacinių nusižengimų, nekompetentingo valdymo ir aplaidaus darbo.
Dažniausia komunikacijos krizių priežastis Lietuvoje praėjusiais metais buvo organizaciniai nusižengimai. Dėl jų kilo 18,5 proc. visų krizių. 17 proc. krizių informacinėje erdvėje kilo dėl aplaidumo darbe, o 15 proc. dėl nekompetentingo valdymo.
Po 11 proc. komunikacijos krizių kilo dėl finansinių problemų bei suinteresuotų grupių veiksmų. Techninės nelaimės sudarė 10,5 proc., o nelaimingi atsitikimai 9 proc. visų krizių priežasčių.
“Dažniausiai komunikacijos krizės kyla dėl pačios įmonės kaltės, o ne dėl išorinių veiksnių. Pastarųjų yra tik 28 proc. Todėl įmonės, tinkamai besitvarkančios viduje, gali išvengti daugybės krizinių situacijų“, - teigė „Pro Consulto“ direktorius Gediminas Galkauskas.
Pasak jo, statybos, mažmeninės prekybos bei keleivių pervežimo sektoriuose beveik pusė visų krizių, nušviestų žiniasklaidoje, įvyko dėl aplaidaus darbo.
Tyrėjai tai aiškina žema darbuotojų kvalifikacija, darbo saugos taisyklių nesilaikymu, situacija darbo rinkoje, įmonių nenoru investuoti į techninius darbuotojus, tokius kaip pardavėjai, vairuotojai, eiliniai statybininkai.