Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakyto tyrimo duomenimis, daugiau kaip 51 proc. gyventojų dažniausiai neišleidžia visų per mėnesį gautų pajamų, o 43 proc. gyventojų po būtinų išlaidų lieka daugiau kaip 50 litų, tačiau tik trečdalis gyventojų turi įprotį reguliariai iš gaunamų pajamų atidėti santaupoms.
Tyrimas taip pat rodo, kad gyventojai dar nesupranta, kas yra infliacijos rizika, kad taupant ilgai ir nuosekliai, galima taupyti ir po truputį.
31 proc. gyventojų laiko santaupas namuose, dar 34 proc. turi indėlį banke, o trečia pagal populiarumą investicija yra nekilnojamasis turtas – 11 procentų.
Gyventojai linkę ir toliau manyti, kad šios investicijos priimtinausios. Pirmieji taupymo būdai yra neracionalūs, kadangi dėl infliacijos prarandama perkamoji galia, o investicijos į nekilnojamąjį turtą yra rizikingos ir į jas reikia turėti daug lėšų.
„Per pastaruosius 3 metus išmokome skolintis, supratome elementarią tiesą – kam taupyti keliolika metų, jei geidžiamą daiktą galime turėti dabar. Manau, kad pats laikas išmokti racionaliai taupyti, patiems pasirūpinti savo ir vaikų ateitimi“, – sakė VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas.
2006 metų pabaigoje trečiosios pakopos pensijų fondų dalyvių buvo 20 tūkst., į investicinius fondus (tiek lietuviškus, tiek užsienio) investavo apie 30 tūkst. dalyvių.
Pasak VPK prekybos priežiūros skyriaus vedėjos Karolinos Kriščiukaitytės, džiugu, kad vis daugiau lietuvių pasirenka šį racionalų investavimo būdą, kai lėšos yra patikimai diversifikuotos ir investicijoms nebūtina skirti didelių sumų.