Sostinės „Neringos“ restorane rūbininku
dirbantis Bronius „15min“ sakė,
kad vidutiniškai per dieną gauna
apie 10 litų arbatpinigių. „Palieka vidutines
pajamas uždirbantys žmonės
arba pensininkai, jaučiantys nostalgiją
restoranui. Tuo tarpu žinomi žmonės
pinigų pagaili - gal jiems gėda duoti“,
- samprotavo Bronius.
Etiketo ekspertai pažymi, kad Lietuvoje
arbatpinigių sistema dar nėra
pakankamai išsivysčiusi. Etiketo žinovas,
parlamentaras Arminas Lydeka
pabrėžė, kad Lietuvoje arbatpinigių
kultūros stoka yra Sovietų Sąjungos
palikimas. „Tuomet žmonės už paslaugą
mokėdavo tiek, kiek nurodyta,
pamiršdami apie pridėtinę vertę - aptarnavimą“,
- sakė A.Lydeka. Pasak jo,
paliekant arbatpinigių atsidėkojama
už asmens patarnavimą. „Tai gali būti
ir rūbininkas, kirpėja ar netgi plovykloje
tavo automobilį išblizginęs plovėjas“,
- pažymėjo etiketo žinovas.
Arminas Lydeka atkreipė
dėmesį, kad Lietuvoje vis dar
paliekama per mažai arbatpinigių.
„Europoje papildomo
atlygio norma siekia 10 proc.
nuo sąskaitos sumos, todėl tiek
ir turėtume palikti. Tuo tarpu
Rytų Europoje šis procentas
svyruoja apie 6-8 proc. ar netgi
mažiau. Dar didesnę „dovaną“
siūloma palikti JAV - nuo 15
iki 20 proc. bendros sumos“, -
sakė parlamentaras.
Automobilių plovimo paslaugas
atliekančioje įmonėje
„Rimtoma“ Vilniuje dirbantis
Rolandas pažymėjo, kad pastaruoju
metu dažnas klientas
palieka arbatpinigių. „Retkarčiais
tai būna netgi penktadalis
bendros sumos. Beje, moterys
palieka dažniau, bet vyrai -
daugiau“, - pastebėjo automobilius
plaunantis vyras.
Papildomo atlygio nepamirštama
duoti ir floristams.
Klaipėdietė Ramunė pasakojo,
kad per dieną kartais papildomai
gauna 20 litų. „Arbatpinigius
palieka tik vyrai. Pavyzdžiui,
kokiai šventei užsakoma
gėlių už 190 litų. Tai nesismulkina
- tiesiog paduoda du
šimtus ir nebeprašo grąžos“, -
pasakojo Ramunė.
Toli nuo centro gyvenanti
kaunietė Diana pripažįsta, kad
su dviem mažamečiais vaikais
į miestą visada važiuoja taksi:
„Vairuotojai noriai padeda susikrauti
daiktus į automobilį,
todėl visada palieku bent penkis
litus arbatpinigių“.
„Išgėrę klientai „taškosi“ pinigais
už elementarias smulkmenas:
jei pagarsini muziką,
greičiau važiuoji. Kurioziškiausia
situacija buvo tada,
kai įkaušęs klientas pakvietė
ir mane kartu į barą palaikyti
jam kompaniją. Nuėjau. Jis
gėrė degtinę, o aš - kavą. Tada
gerai atsilygino, net neišduosiu
kiek“, - sakė Kauno taksistas
Romas.
„Klientės noriai
palieka arbatpinigių,
jei joms patinka
tai, kaip sutvarkau
jų plaukus.
Dažniausiai gaunu
10-20 litų. O per šventes klientės
būna itin dosnios“, - sakė
Kauno grožio salono „Blic“
kirpėja Rasa.
Vilniuje „Čili“ picerijoje
dirbanti padavėja Sigita pažymi,
kad per dieną surenkamos
sumos yra nuo 10 iki
150 litų.
„Daugiausiai palieka savaitgaliais
pavalgyti ateinančios
šeimos, tuo tarpu pietauti
užsukantys asmenys tikrai
nėra dosnūs ir dažniausiai
palieka mažiau nei procentą
nuo bendros sumos“, - guodėsi
padavėja, atkreipusi dėmesį,
kad net ir solidžių įmonių
darbuotojai už pietus arbatpinigių
pagaili.
Uostamiesčio centro kavinės
„Jola“ barmenė Simona
pastebėjo, daugiausiai arbatpinigių
paliekama vakarais,
nes išgėrę žmonės yra
dosnesni.
Lietuvoje arbatpinigių suma
nėra reglamentuota įstatymų,
tačiau kai kurios kavinės,
apsidrausdamos dėl arbatpinigių,
yra įsivedusios aptarnavimo
mokestį. „Įmonės yra laisvos
formuoti savo kainų politiką,
todėl jei yra aptarnavimo
mokestis, atsidėkoti barmenams
nebūtina. Visgi nemanau,
kad įmonės turi vadovautis
tokiais principais, nes
arbatpinigiai mokami už gerą
aptarnavimą“, - sakė A.Lydeka,
pastebėjęs, kad už netinkamą
aptarnavimą arbatpinigių galima
ir nepalikti.