Vienas didžiausių praėjusių metų sandorių Baltijos šalyse įvardijamas Didžiosios Britanijos kompanijos „Dawnay, Day Carpathian“ įsigytas prekybos centras Vilniuje, kurio vertė - 33 mln. eurų (113,94 mln. litų).
Persilaužimas Lietuvoje ir Latvijoje įvyko 2005-aisiais. Investicijų šuolis Baltijos regione labiausiai šoktelėjo praėjusiais metais.
Pasak „Newsec“ atstovo Olevo Maito Makko, Baltijos šalyse ekonomika vis dar vystosi sparčiai. Investuotojai į nekilnojamąjį turtą labiausiai domisi biurų ir mažmeninės prekybos patalpomis centriniuose didžiųjų miestų rajonuose.
Ekspertai teigia, kad tokios investicijos turi įtakos nedarbingumo lygiui, kuris pastebimai krinta. Praėjusiais metais BVP Lietuvoje augo 7,8 proc., Estijoje - 11,5 proc., Latvijoje - 10,8 proc. Tikėtina, kad 2007-aisiais BVP Estijoje pakils 8 proc., Latvijoje – 9,2 proc., o Lietuvoje – 7 proc. Nors infliacija aukšta, tačiau ji pastebimai krinta visose trijose šalyse ir prognozuojama, kad šiais metais Estijoje ir Lietuvoje infliacija sieks 4 proc., šiek tiek daugiau – 5 proc. Latvijoje.
Turto rinkos patrauklumo aspektu Latvija ir Lietuva jau pasivijo Estiją. Praėjusiais metais nuomos kainos Vilniuje buvo stabilios, tačiau šiuo metu vėl pastebimas augimas. Priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, žemės kainos kurį laiką liks stabilios, bet per ateinančius dvejus metus jos ims didėti. Kadangi Vilniaus centre trūksta vietų naujoms statyboms, nemažai statybos projektų pradėta įgyvendinti atokesniuose rajonuose.
Estijoje, ypač Talino regione, vyksta labai aktyvios gyvenamųjų namų ir biurų statybos. Gyvenamieji namai nėra patrauklūs užsienio šalių investuotojams, o susidomėjimas biurais geruose Talino rajonuose auga. Manoma, kad per ateinančius porą metų Taline atsiras 40 tūkst. kv. metrų naujai pastatytų biurų patalpų. Tikėtina, kad laisvų, neužstatytų plotų mieste ateinančiais metais liks apie 3 procentus.
Ekspertai teigia, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą Estijoje yra patrauklus verslas, tačiau pelnai šiame sektoriuje mažėja. Manoma, kad šiais metais jie kris žemiau 7 proc. ribos. Kita vertus, nuomos kainos stabiliai kilo ir prognozuojama, kad jos ir toliau kils.
Rygoje šiuo metu taip pat stipriai auga biuro patalpų poreikis. Vis daugiau įmonių pasirenka biurus atokesniuose rajonuose, o ne centre. Prognozuojama, kad nuomos kainos, kurios pradėjo augti
2005-aisiais ir kilo pernai, didės dar keletą metų. Rygoje žemės kainos keletą metų krito ir tikimasi, kad šiais metais nukris iki 5 pro. Manoma, kad nekilnojamojo turto pelnas, kaip ir Estijoje, mažės.