„Eesti Energia“ atstovė spaudai Helena Sabrak Lenkijos informacijos
agentūrai IAR teigė, kad straipsnis laikraštyje „Postimees“ yra
nesusipratimas, nes bendrovė yra labai suinteresuota tiek pačiu projektu,
tiek Lenkijos prisijungimu prie būsimos atominės elektrinės projekto.
„Postimees“ citavo šaltinius iš Estijos ūkio ministerijos, kurie
pareiškė nepasitenkinimą sutartu Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimu dėl
naujos atominės jėgainės ir užsiminė, kad Estija gali trauktis iš projekto.
Latvijos ir Estijos atstovams spaudoje kritikuojant Lietuvos ir
Lenkijos susitarimą dėl naujos atominės jėgainės, jos pasielgė
nekorektiškai, mano „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Rymantas
Juozaitis.
„Tai aukščiausiu lygiu pasirašyti politiniai dokumentai. Energetikos
bendrovės jokių dokumentų nėra pasirašiusios“, - „Verslo žinioms“ sakė
R.Juozaitis.
Anot jo, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos bendrovės
susitarimus turėtų pasirašyti, kai Lietuvos Seimas priims naujos atominės
elektrinė įstatymą.
Lietuvos ir Lenkijos premjerai praėjusį penktadienį pasirašė politinį
susitarimą dėl naujų atominių reaktorių statybos Lietuvoje.
Iki šiol Lenkija nebuvo oficiali trijų Baltijos šalių rengiamo
projekto partnerė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinis susitarimas dėl
naujos atominės elektrinės statybos pasirašytas pernai kovo mėnesį.
Seime diskutuojant dėl naujos atominės
elektrinės įstatymo, derėtų iš esmės peržiūrėti būsimosios jėgainės projekto
dalyvių sąrašą, įsitikinęs parlamentinės liberalų sąjūdžio frakcijos
seniūnas Eligijus Masiulis.
Jis siūlo strategine projekto partnere pasirinkti Lenkiją, per kurią
energija bus tiekiama Vakarų Europai, bei pritraukti privačių tarptautinių
investuotojų, atsisakant Latvijos ir Estijos dalyvavimo.
„Siekiant, kad tiek statybos darbai, tiek elektrinės valdymas vyktų
sklandžiai, projekte turėtų dalyvauti mažiau šalių, nei numatoma šiuo metu",
- tvirtina E.Masiulis.
Jo teigimu, rektoriaus statyboje dalyvaujant daug valstybių, sunku
tikėtis savalaikių sprendimų dėl jo valdymo ir statybų sąlygų, tad naujosios
elektrinės atidarymas gali gerokai vėluoti: „Tai Lietuvos gyventojams ir
ekonomikai reikštų didelius nuostolius, nes keturioms valstybėms, skirtingi
jų politiniai bei ekonominiai prioritetai gali gerokai apsunkinti ir
vilkinti projekto įgyvendinimą".
Seimas naująjį įstatymą ketina svarstyti pavasario sesijoje.
Vyriausybė planuoja, kad naują atominę elektrinę dabartinės Ignalinos
AE teritorijoje statys Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos
bendrovės. Lietuvai būsimoje jėgainėje turėtų tekti 34 proc., o kitoms
partnerėms - po 22 proc. akcijų.
Numatoma, kad nauja atominė jėgainė turėtų pradėti veikti apie 2015
metus.