Toks Lietuvoje iš lūpų į lūpas sklindantis anekdotas beveik atspindi dabartines šalies nekilnojamojo turto kainas.
Už 60-80 kvadratinių metrų ploto butą prestižiniame sostinės Žvėryno rajone prašoma per pusę milijono litų.
Sodybą su namu, ūkiniais pastatais ir gabalėliu žemės atokioje vietoje galima įpirkti už 20 tūkst. litų, o kartais ir dar pigiau.
Taigi išeitų, kad už butą Žvėryne butų galima nupirkti dešimties-dvidešimties namų gyvenvietę.
Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad Lietuvoje dar yra vietovių, kur žmonės sodybas parduoda už kelis tūkstančius litų.
Kita vertus, jei sodyba yra prie vandens telkinio arba vaizdingoje vietoje, pinigų už butą Žvėryne jai gali ir neužtekti.
Sodybų tuštėjimo metas
„Šis procesas iš tiesų yra prasidėjęs. Yra kaimų, kuriuose parduodamas kas antras namas, ir yra sodybų, už kurias prašoma vos kelių tūkstančių litų.
Tačiau šitokių objektų nesiūlo nekilnojamojo turto agentūros, kadangi darbuotojams per brangu kelis kartus važiuoti į kaimus apžiūrėti namų. Jie tiesiog neuždirbtų“, – tvirtino Nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika.
Pačią didžiausią įtaką sodybų kainoms daro Vilniaus, Klaipėdos bei Palangos kaimynystė.
Jei atstumas iki miesto nesiekia šimto kilometrų, sodybos kainuoja nepigiai ir vis dar brangsta.
Tačiau už šimto kilometrų vyksta atvirkščias procesas.
„Kaimuose – sodybų tuštėjimo metas. Žmonės keliasi į miestus.
Šiuo metu ten parduodamų namų pasiūla didesnė nei paklausa“, – tvirtina G.Bareika.
Jo žiniomis, pigiausiai sodybos parduodamos Šalčininkų rajone arčiau Baltarusijos sienos, taip pat Rokiškio rajone bei kituose šalies pakraščiuose.
Savininkai skelbimus deda į vietinius laikraščius ir laukia pirkėjų, kad galėtų ištrūkti iš provincijos.
Džiaugiasi ramybe
Vilnietis Olegas Knezys atšilus kone kas antrą savaitgalį su šeima išvažiuoja į šimtas kilometrų nuo Vilniaus, Klabinių kaime, esančią sodybą.
Už sodybą O.Knezys sumokėjo 20 tūkst. litų. Įsigytas namas yra du šimtai metrų nuo Virintos upės.
„Mano kaimynas parduoda sodybą už 30-40 tūkst. litų, bet atiduotų ir už 20 tūkst.“, – įsitikinęs O.Knezys.
Iš maždaug 15 kaimo sodybų trys priklauso naujakuriams miestiečiams. Jų gali dar padaugėti.
„Šiuo metu kaime parduodamos gal trys sodybos, dar kelios stovi tuščios, kai kur gyvena senukai. Aš manau, kad netrukus ir jos bus parduodamos“, – neabejoja vilnietis.
Jis su šeima čia atvažiuoja pailsėti nuo miesto gyvenimo ritmo ir šurmulio.
„Privalumų yra daug – labai silpnas mobiliojo telefono ryšys, nėra DVD grotuvo, radijas „netraukia“, televizorius rodo vos dvi programas. Tikras poilsis.
Nusipirkau „Dnepr“ motociklą su priekaba iš kaimiečių, suremontavau ir dabar važinėjuosi po apylinkes“, – džiūgavo vyras.
100 kilometrų riba – laikina
Nekilnojamojo turto bendrovės „Makas“ prekybos ekspertas Švenčionių ir Ignalinos rajone Antanas Laurynavičius patvirtino, kad sodybų paklausa vis auga.
„Iš tiesų psichologiškai egzistuoja 100 kilometrų nuo miesto riba, už kurios sodybos jau pigesnės. Tačiau tai laikina.
Lietuvoje keliai gerėja, darosi lengviau nuvažiuoti į kaimą, tad ir ta riba tolsta“, – tvirtino A.Laurynavičius.
Jo teigimu, jei sodyba sutvarkyta ir yra netoli vandens telkinio, už ją galima būtų atiduoti ir du butus, esančius Žvėryne.
Prieš metus gal ir buvo pirkti pigių sodybų, tačiau dabar viskas keičiasi. Nedarbo nėra, žmonės gali išlaikyti savo namus.
Gyvenimo lygis auga, o drauge brangsta ir nekilnojamasis turtas.
Pirkėjų, ieškančių ramios sodybos atokiau nuo miesto, vis daugėja.
Jeigu žmogus ieško namo poilsiui, vadinasi, jis turi laisvų pinigų ir gali sumokėti už ramią vietą. O tokių vietų nedaugėja.
Kainų skirtumai – milžiniški
Registrų centro duomenimis, gyvenamosios paskirties žemės vertė skirtinguose šalies regionuose skiriasi 10 tūkstančių kartų.
Pavyzdžiui, jų parengtame žemės verčių žemėlapyje Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos ar Nidos centre už arą gyvenamosios paskirties žemės reikia mokėti 30-150 tūkst. litų.
O Radviliškio, Pakruojo, Šilalės, Rietavo, Skuodo, Šilalės rajonuose arą žemės galima nusipirkti už 30-60 litų.
Brangesnė žemės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse.
Pigesnė – šalies pakraščiuose, Vidurio Lietuvoje.
Panašios tendencijos ir individualių namų rinkoje.
Panevėžio, Šalčininkų, Pasvalio, Kupiškio, Biržų, Rokiškio rajonuose vidutinė namų kaina – 50-100 litų už kvadratinį metrą.
Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje namai vidutiniškai kainuoja nuo 2500 iki 3700 litų už kvadratinį metrą.