Oro balionai su Lietuvos bendrovių ženklais šturmuos rekordus (nuotraukos)

Ant vieno iš čekų bendrovės „Kubiček balloons“ pagaminto ryškaus raudono baliono bus išrašytas banko DnB NORD vardas. Į kelerius metus vyksiantį projektą bankas investuoja daugiau nei 100 000 Lt, o šie pinigai jam turėtų atsipirkti per 3–4 metus. DnB NORD banko Strategijos ir komunikacijos departamento vadovas Marius Plitninkas primena, kad 2006-ųjų gegužę bankas pakeitė pavadinimą, todėl dabar aktualu, kad DnB NORD vardas taptų kuo daugiau žinomas.

„Projektas, susietas su oro balionu, mums padės stiprinti banko įvaizdį, jo vardo žinomumą“, – įsitikinęs Plitninkas. Be to, tęsia jis, skrydis oro balionu atitinka banko vertybes, kaip antai: dinamiškumą, paprastumą, komandos dvasią ir patikimumą. Svarbu ir tai, kad raudoną oro baliono ženklą bankas jau naudojo su įvaizdžiu susijusioje komunikacijoje.

„Kiekvieną baliono skrydį, o jų per metus turėtų būti 80–90, vidutiniškai gali pamatyti 500–3 000 žmonių. Taip pat oro balionu bus skraidinami banko klientai ir jo darbuotojai“, – naudą vardija Plitninkas. Pasako jo, banką domina oreivių noras siekti geriausių rezultatų, todėl DnB NORD palaiko idėją naujuoju balionu siekti Lietuvos rekordo.

Svarstoma galimybė rekordo oreiviams siekti ir kitu nauju balionu, ant kurio turėtų atsirasti vienos iš Lietuvos mažmeninės prekybos naftos produktais lyderės UAB „Lietuva Statoil“ vardas.

„Mes remiame oreivius, o šie nori siekti rekordo, tačiau tas rekordas nėra būtinas mūsų bendrovei“, – sako bendrovės Rinkodaros departamento direktorė Daiva Jokšienė. „Lietuva Statoil“, anksčiau rėmusi krepšinį, nusprendė kelerius ateinančius metus skirti lėšų oreivystei.

„Teikiant tokią paramą bus matomas ir mūsų bendrovės vardas, tačiau Lietuvoje jau žinoma, kas yra „Statoil“, todėl tikėtis, kad įgausime daugiau žinomumo dėl reklamos ant oro baliono, naivu“, – svarsto Jokšienė.

Su minėtais naujaisiais balionais šį pavasarį VšĮ Oreivystės centras pilotai planuoja siekti naujo Lietuvos rekordo – pakilti į 11–12 km aukštį, ten, kur baigiasi troposfera ir prasideda stratosfera. Viešosios įstaigos direktorius plėtrai Aurimas Vengrys pasakoja, kad tokiame aukštyje skraido komercinių oro linijų lėktuvai, nes oro tankis, kartu ir pasipriešinimas judėjimui čia yra mažiausias. 11 km aukštyje temperatūra stabilizuojasi ir įsivyrauja 55–56 laipsniai šalčio, oro slėgis sumažėja iki 200 hektapaskalių ir yra penkis kartus žemesnis nei ant žemės, o deguonies trūksta ne tik baliono krepšyje esantiems žmonėms, bet ir įrangai.

DnB NORD banko ir „Lietuva Statoil“ oro balionai, kurie užsakovus pasieks ankstyvą pavasarį, bus didžiausi Lietuvoje – 4 500 m3. Dabar didžiausias yra „KG group“ – 3 700 m3. Skrydžiuose, kurių aukštis neviršija 1 km, be piloto, galės keliauti 7–8 keleiviai.

Pirmąjį rekordą Oreivystės centras pasiekė pernai, kai oreiviai pakilo į 7 200 m aukštį. „Rinkodaros srityje visi nori būti pirmi. Kiekvienas skraidantis oro balionas yra gražus ir įsimintinas, tačiau oro balionais pasiekiami rekordai labiausiai pastebimi“, – mano Vengrys. Jis teigia, kad naujiesiems balionams centras yra sudaręs 5 metų skraidymų programą. Kiek tai kainuos bendrovėms, Vengrys neatskleidžia, tačiau sako, kad standartinis oro balionas priklausomai nuo dydžio, komplektacijos, reklaminio piešinio sudėtingumo kainuoja 100 000–200 000 Lt.

Kol nauji rekordai dar tik planuojami, dabartinis priklauso „KG group“ balionui: juo 2006 metų lapkričio pabaigoje alpinistas ir keliautojas Vladas Vitkauskas ir pilotas Vytautas Samarinas pakilo į 10 078 m aukštį.

Šis oro balionas laikomas ir didžiausiu Lietuvoje – jo tūris viršija 3 700 m3 ir, be piloto, talpina šešis suaugusius keleivius.

„Pasiektas rekordas – reklama bendrovei. Per skrydį buvo populiarinami ne atskirų įmonių ar gaminių pavadinimai, o visos įmonių grupės prekės ženklas „KG group“, – sako „Kauno grūdų“ įmonių grupės viešųjų ryšių vadovė Aldona Grinienė. Kauniečių geltonos spalvos oro balionas pirmą kartą pakilo 2006-ųjų rugsėjį ir jo sąskaitoje yra 27 skrydžiai. Šis oro balionas ir įrangos komplektas įmonei kainavo kiek daugiau nei 350 000 Lt. Įmonė balioną planuoja naudoti ir kituose reklamos bei rinkodaros projektuose, taip pat darbuotojų ir jų šeimų pramogoms.

Balionai Lietuvoje daugiausia skraido virš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Oro baliono aukštis yra apie 20 m, tiek pat skersmuo, todėl reklaminis plotas siekia apie 80–150 m2, užrašai gerai matomi iš 3–5 km.

Skrydis trunka maždaug 1 valandą. Vilniuje yra apie 600 000 gyventojų, tad, Vengrio skaičiavimais, reklamą ant oro baliono per tą laiką pamato kas 10-as gyventojas. Oreivystės centras stengiasi, kad visas reklamos plotas ant baliono būtų kuo geriau išnaudotas, todėl jame užrašyti bendrovių pavadinimai dideli, matomi iš toli, o įmonės pagrindinės spalvos erdvėje išdėstomos taip, kad derėtų tarpusavyje ir įsimintų. Įsimintiniausiomis spalvomis laikomos raudona, geltona, mėlyna.

Oreivystės centro prašymu tyrimų bendrovė RAIT 2006 metų gruodžio mėnesį atliko rinkos apklausą, kaip oro balionus žmonės mato, kiek jų mato ir kokius įsimena geriausiai. Visoje Lietuvoje ji apklausė 1 100 žmonių, o tyrimas, anot Vengrio, paliudijo, kad balionų matomumas ir jų atpažįstamumas yra didelis, todėl ir poveikis žmonėms, ypač vaikams, didžiulis.

Užsienyje Vengrys yra matęs ant vieno baliono besipuikuojančius kelių bendrovių pavadinimus, o iš krepšio dar kyšančias dvi vėliavas. Tačiau, anot pašnekovo, tai nesolidu ir jo atstovaujama įmonė taip nesielgia.

„Reklama ant oro baliono yra ne tik gražu, bet ir įsimintina. Išvydęs per TV transliuojamą reklamą dažnas stengiasi perjungti kanalą, tačiau išvydęs balioną žmogus ima sekti jį akimis, šypsotis, mojuoti. Be to, žmonės stengiasi nusifotografuoti prie baliono ir neretai tą nuotrauką įsideda į šeimos albumą“, – kalba Vengrys.

Šiuo metu Lietuvos padangėje dažniausiai matomi „LUKoil“, LNK, TEO LT, „Fujifilm“ užrašai, anksčiau „Premia“ ledai.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės UAB „TNS Gallup“ monitoringo skyriaus vadovė Giedrė Juronienė reklamą ant oro balionų vadina trumpalaikiais ir kintančiais reklamos projektais.

„Tai panašu į renginį, kai jo zonoje iškabinami reklaminiai stendai, kuriuos gali pamatyti tik tie žmonės, kurie jame dalyvauja“, – komentuoja Juronienė. Ji svarsto, kad reklama ant oro balionų sudaro labai nedidelę reklamos biudžetų dalį, todėl šiam būdui neskiriama daug dėmesio, be to, reklamos rinkoje dar nėra susiformavęs poreikis ją stebėti.

„Reklamuotojas, kuris neketina pritraukti kuo didesnės tikslinės auditorijos, bet nori išsiskirti originalumu, gali rinktis šią reklamos priemonę – oro balionus“, – mano Juronienė.

Lietuvoje oro balionai atsirado prieš 18–19 metų. Pagal balionų skaičių 1 000 gyventojų mūsų šalis patenka į pasaulio šalių dvidešimtuką. Lietuvoje šiuo metu skraido apie 60 oro balionų, yra išduota apie 120 oro balionų pilotų licencijų. Latvijoje, kur tik prieš porą metų atsirado pilotų mokykla, jų yra vos 15, o Estijoje – tik 1 pilotas ir 2 oro balionai. Pernai Oreivystės centro oreiviai 7 oro balionais aukštyn kilo per 400 kartų ir skraidino per 1 000 žmonių. Centras veiklos pradžioje prieš 10 metų turėjo tik 1 oro balioną, per metus skrido 15–20 kartų ir per tą laiką paskraidino 50 žmonių.

Oro baliono kupolas tarnauja mažiausiai 400 valandų, todėl intensyviai skraidyti su vienu balionu galima 4–5 metus ir daugiau. Paskui daroma rimta techninė ekspertizė ir sprendžiama, ar jį galima naudoti toliau. Jeigu nustatoma, kad kupolo medžiaga dar tinkama skrydžiams, balionas naudojamas toliau. Oreivystės centras turi balionų, kuriems jau 15–16 metų.