Išradimų progresija

Šiuo metu tokių – būsimų – produktų dalis dar didesnė. Tačiau ar visi užpatentuoti išradimai bus įgyvendinti? Ar visi jie reikalingi ir naudingi žmonijai? Neretai pripažįstama, kad didžiosios bendrovės lenktyniauja tarpusavyje, kuri užpatentuos daugiau išradimų, tačiau jų niekada taip ir neįdiegia.

Sausio viduryje Jungtinių Amerikos Valstijų patentų ir prekės ženklų biuras (angl. “US Patent and Trademark Office”) paskelbė, kad bendrovė IBM keturioliktus metus iš eilės užpatentuoja daugiausia išradimų. Pernai ši bendrovė užregistravo 3 621 išradimą – beveik penktadaliu daugiau negu 2005 metais (2 941 išradimas). Pietų Korėjos įmonė „Samsung“ nuo IBM atsiliko 1 170 patentų (2 451 išradimas).

Įdomiausiais pernai IBM užregistruotais išradimais įvardijama elektroninė slaptažodžių „piniginė“, skirta sunkiai slaptažodžius įsimenantiems žmonėms, taip pat skirtingus slaptažodžius kaskart pati kurianti saugi kredito kortelė, hibridinių variklių energijos sąnaudų mažinimo sistema ir metodas, leidžiantis apsaugoti kompiuterius nuo virusų naudojantis interneto paieškos sistemomis, ir kiti.

Bendrovė taip pat paskelbė įkurianti „Išradėjų forumą“ (angl. ”Inventors’ Forum”). Jis išradėjams suteikia galimybę dalytis idėjomis apie naujausius išradimus ir patentų sistemą.

„Žodis „inovacija“ (angl. innovation) Europoje šiuo metu sakomas itin dažnai“, – pokalbį su „Versus“ apie išradimus ir patentus pradeda bendrovės „IBM Lietuva“ generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. Jo teigimu, inovacijų dvasia sklando ir kituose žemynuose, be to, ne tik versle, bet ir politikoje, tai, pavyzdžiui, liudija Lisabonos strategija.

Jis pabrėžia, kad svarbu nepainioti dviejų sąvokų – inovacija ir išradimas (angl. invention). „Inovacija yra praktiškai įdiegtas išradimas. Jos nereikėtų suprasti vien tik kaip produkto, nes šis žodis tinka apibūdinti ir paslaugas, ir procesus. Kol nėra išradimo, neįmanoma diegti ir inovacijos“, – aiškina R.Vaitkus.

Tarptautinės technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens“ korporatyvių technologijų padalinio tyrimų ir plėtros vadovas Reinholdas Achatzas sako, kad inovatyvia siekiančiai būti įmonei reikia visapusės įžvalgos, taip pat gerai išmanyti savo klientų verslą ir būti technologijų lydere: „Neįmanoma būti visų technologijų viršūnėje, tačiau galima pirmauti strategiškai svarbių technologijų srityje“s. R.Achatzo teigimu, technologinis „žinau kaip“ (angl. know-how) be apsaugojimo patentu greitai tampa bevertis, tad inovatyvios kompanijos turi jiems teikti ypač didelę reikšmę: „Ir, žinoma, reikia labai gerų darbuotojų“.

Pernai bendrovėje „Siemens“ padaryta 10 400 išradimų – 17 proc. daugiau nei 2005 metais. 6 200 pernykščių bendrovės išradimų gina patentai – tai 8 proc. didesnis skaičius nei užpernai. Praėjusiais fiskaliniais metais tyrimams ir plėtrai įmonė skyrė 5,7 mlrd. EUR (apie 19,7 mlrd. Lt).

Pagal patentuotų išradimų skaičių „Siemens“ yra tarp pirmaujančių pasaulyje bendrovių: Vokietijoje ji yra absoliuti lyderė, Europoje jai tenka antra vieta, Jungtinėse Valstijose „Siemens“ patenka į aktyviausių išradėjų dešimtuką. Iš viso bendrovei šiuo metu priklauso 62 000 išradimų patentų. Šioje srityje visame pasaulyje dirba 50 tūkst. „Siemens“ darbuotojų.

Valstybinio patentų biuro direktorius Rimvydas Naujokas „Versus“ sako, kad ne visuomet pavyksta nuspėti, kuris išradimas pasiteisins ir duos finansinės naudos, o kuris – ne: „Vienas prancūzų išradėjas sukūrė laivo sraigtą, bet diegdamas šį išradimą išprotėjo ir mirė kalėjime už skolas, nes kol kovojo dėl savo išradimo apsaugos, anglai prigamino garlaivių ir plaukiojo po visą pasaulį. Panašiai nutiko ir siuvamosios mašinos, šaldytuvų kūrėjams, o, pavyzdžiui, patentuoti moterų plaukų segtukai arba ratukinės pačiūžos nepaprastai išpopuliarėjo ir jų kūrėjams uždirbo milijonus“.

Jis sako, kad tik pats kūrėjas nusprendžia, ar savo išradimą laikys paslaptyje ir iš to gaus naudos, kaip, pavyzdžiui, „Coca-Cola“, neatskleidžianti savo gaminamo gėrimo recepto, ar savo išradimą nustatyta tvarka atskleis visuomenei ir už tai iš valstybės gaus 20 metų išradimą ginantį patentą. Tiesa, už patentą kasmet reikės mokėti valstybės nustatytus mokesčius.

„IBM patentuoja visus naujus išradimus, galinčius duoti praktinės naudos“, – sako bendrovės „IBM Lietuva“ vadovas.

Jo teigimu, išradėjai, daug patentų turinčios didelės bendrovės į naujovių kūrimą daug investuoja, tačiau iš jų gauna ir daug grąžos, ypač jeigu jų sukurti produktai masiškai gaminami ir vartojami.

Tačiau R.Vaitkus įsitikinęs, kad klysta manantys, jog bendrovės lenktyniauja tarpusavyje, kuri per metus užregistruos daugiau naujų išradimų:„Patentas palyginti brangiai kainuoja. Jau vien naujo išradimo aprašymas, jo išskirtinumo nurodymas reikalauja daug kvalifikuoto žmogaus darbo ir analizės konkretų išradimą lyginant su prieš tai buvusiais ar panašiais. Užtrunka ir išradimo teisinė registracija, o teisininkų darbas brangus. Taigi patento gavimas nėra žaidimas“.

Tokiai nuomonei pritaria ir UAB „Siemens“ generalinis direktorius Audris Barcevičius: „Nė viena bendrovė nešvaisto pinigų tik statistikai. Jeigu išradimas neturi praktinio pritaikymo ar yra per brangus, savo vietą bei poreikį jis gali rasti ir po dešimties metų“.

Kad idėjos pačios savaime nėra itin vertingos, išradimo vertė slypi jo praktiniame pritaikyme, yra sakęs ir vokiečių išradėjas, pramonininkas, koncerno „Siemens“ steigėjas Werneris von Siemensas.

„Tačiau Valstybinio patentų biuro direktorius tikina, kad šiuo metu dėl patentų išdavimo pasaulyje vis dėlto vyksta savotiška kova. „Pasaulyje pilna nenaudingus (angl. junk) išradimus norinčių užregistruoti išradėjų. Patentų tarnybos nebesusitvarko su paraiškomis, nes jų gauna milijonus. Vien Kinijoje patentų paraiškų per praėjusius metus gauta 34% daugiau negu užpernai. Informacijos srautai milžiniški, tad atrinkti, kuris patentas atsipirks ir duos milijoninę naudą – o tokių būna 1–2 proc. – labai sunku. Tiesa, Lietuvoje tokių problemų nekyla, patentavimo mastai čia nėra tokie dideli. Mūsų šalyje kad tik būtų ką patentuoti“, – sako R.Naujokas.

Vis dėlto, pasak jo, kiekviena patentų tarnyba per metus gauna ir vieną ar dvi perpetuum mobile paraiškas – vis pasitaiko išradėjų, kurie sako, kad amžinasis variklis gali būti sukonstruotas.

Nutinka ir taip, kad panašių išradimų patentus gauna kelios toje pačioje srityje dirbančios ir tarpusavyje konkuruojančios bendrovės ar laboratorijos, mat kiekviena jų turi savo darbo kryptį, tad turi teisę patentuoti savaip sukurtą išradimą.

„Ir tuomet jau gamintojas sprendžia, kurios laboratorijos produktą rinktis. Taigi galima sakyti, kad vyksta ne išradimų, o patentų kova“, – sako R.Vaitkus. Jo teigimu, labai svarbu ir tai, kaip išradimas aprašomas: „Savo idėją reikia „uždaryti“ taip, kad niekas, net ir truputėlį patobulinęs aprašymą, negalėtų jos pasisavinti“.

Įprasta, kad išties ilgame keliasdešimt puslapių užimančiame išradimo aprašyme stengiamasi iš visų pusių apsakyti, koks sukurtas daiktas yra gražus, kad niekas negalėtų įterpti epiteto ir sakyti, jog jo išradimas dar gražesnis.

Lietuvoje išduodamas patentas išradimą saugo 20 metų. Valstybinio patentų biuro vadovas sako, kad tokia sistema sukurta dėl paprastos priežasties: jeigu patentas būtų išduodamas visiems laikams, sustotų kūrybinis gyvenimas, o tam tikros veiklos sritys, pavyzdžiui, farmacijos, būtų monopolizuotos, kiltų socialinis konfliktas, būtų žlugdomi rinkos santykiai.

„Į išradimo kūrimą investuotus pinigus turite atgauti per 20 metų. Tačiau, pavyzdžiui, prekės ženklo apsauga, ją pratęsiant kas dešimt metų, amžina“, – teigia R.Naujokas.

Šešerius metus Japonijoje gyvenęs, studijavęs ir dirbęs dabartinis „IBM Lietuva“ generalinis direktorius kompiuterio ekrane rodo, kad šios šalies patentų bazėje iki šiol išlikusi jo pavardė ir devynių išradimų patentai.

Jie buvo įregistruoti, kai R.Vaitkus dirbo Japonijos technologijų bendrovėje „Semiconductor Energy Laboratory“ (Puslaidininkių energijos laboratorija, SEL; www.sel.co.jp). Ši bendrovė tuo metu specializavosi naujai atrastų superlaidininkų panaudojimo, dirbtinio deimanto gamybos ir tyrimų, skystųjų kristalų ryškumo ir ypatybių gerinimo bei kitose srityse.

„Tuomet visi improvizavo ir svajojo, kokie galėtų būti superlaidininkų panaudojimo būdai – be trinties važiuojantys traukiniai ir automobiliai, įvairios energijos beveik nereikalaujančios gamybos linijos ir t. t. Kelios grupės žmonių kūrė idėjas, ką reikėtų padaryti, kad parametrai, apie kuriuos svajojome, taptų tikrove“, – prisimena R.Vaitkus.

Jis negali atsakyti į klausimą, ar šiuo metu jo išradimai kur nors taikomi, plėtojami toliau ir ar yra pelningi, nes jų autorystė priklauso bendrovei „Semiconductor Energy Laboratory“ – Vaitkui už jo idėjas buvo sumokėta.

Lietuvoje veikiančios bendrovės „Siemens“ vadovas A.Barcevičius karjerą tarptautinėje technologijų ir inovacijų kompanijoje „Siemens“ pradėjo Miunchene (Vokietija) dirbdamas šios bendrovės Puslaidininkių technologijų padalinio tyrimų ir plėtros laboratorijoje.

„Versus“ jis pasakoja, kad inovacijų ir išradimų veikla bendrovėje „Siemens“ kompleksiška: „Ji koncentruojasi korporatyvių technologijų (angl. Corporate Technologies) padalinyje, tačiau su išradimais ir inovacijomis dirba ir kiti padaliniai – į juos suplaukia informacija apie rinkos poreikius, jie ją analizuoja ir teikia įžvalgas apie technologijų ir poreikių tendencijas“.

A.Barcevičius apskaičiavo, kad bendrovėje per dieną padaroma vidutiniškai 15–20 išradimų, arba 7 tūkst. per metus:„Kompanijoje dirbau tuo metu, kai jos išradėjai dirbo su megatekstu, 100 hercų ir skaitmeninėmis technologijomis. Vienas iš pagrindinių pramogoms skirtų sprendimų padalinio klientų buvo „Sony“. Su jos atstovais teko dirbti ir man“.

Penktą vietą (2 110 išradimų) Jungtinių Valstijų patentų ir prekės ženklų biuro sudarytame daugiausia išradimų praėjusiais metais užregistravusių bendrovių sąraše užėmusi informacinių technologijų sprendimų kompanija „Hewlett-Packard“ (HP) JAV iš viso yra patentavusi 15 000, o visame pasaulyje – per 25 000 išradimų vaizdavimo ir spausdinimo, asmeninių kompiuterių, duomenų saugyklų, tarnybinių stočių, mobiliųjų įrenginių, informacinių technologijų paslaugų, tinklų įrangos, nanotechnologijų ir kitose srityse. Kasmet tyrimams bendrovė skiria apie 3,5 mlrd. USD (apie 9,2 mlrd. Lt).

„Bendrovės logotipas taip pat atspindi išradimų reikšmę. HP jį pakeitė prieš aštuonerius metus pridurdama žodį „invent“ (liet. „išrasti, sugalvoti“). Tai nebuvo tik prekės ženklo keitimas. Kartu buvo imtasi veiksmų, kuriais siekta gerokai papildyti išradimų portfelį“, – aiškina UAB „Hewlett-Packard“ pardavimų departamento vadovas Baltijos šalyse Ainis Kavaliauskas.

Jo teigimu, pirmiausia patentai skirti apsaugoti bendrovės išradimus, intelektinę nuosavybę. „Be to, patentai didina kompanijos vertę ir suteikia galimybę laisviau kurti naujus produktus – nereikia įsigyti patentų iš kitų bendrovių“, – teigia A.Kavaliauskas.

A.Kavaliauskas pabrėžė, kad viena iš pagrindinių HP patentavimo strategijos dalių – identifikuoti didelę vertę turinčius patentus ir iš jų gauti didžiausią komercinę naudą: „Priklausomai nuo išradimo tai gali būti daroma tuojau pat arba tik ateityje. Kai kurie HP patentai susiję su technologijomis, kurios savo eilės būti pritaikytos dar lauks metų metus. Tarp tokių, pavyzdžiui, yra išradimai nanotechnologijų srityje kuriant silicio tranzistorius pakeisiančias molekulines struktūras – komutatorius ir sujungimus. Šie išradimai turėtų būti pradėti taikyti silicio technologijoms išsėmus savo galimybes, o tai, manoma, atsitiks iki 2012 metų“.

Amerikoje milijonui jos gyventojų per metus tenka 600 patentų. Europoje lyderė yra Švedija, joje milijonui gyventojų tenka 375 Europos patentai“, – aiškina R.Naujokas.

Europos patentas nuo nacionalinio skiriasi pirmiausia teritoriniu atžvilgiu – Europos patentas išradimą gina 31 šalyje. Turintis nacionalinį patentą ir norintis, kad jo išradimas būtų apsaugotas ir kitose šalyse, asmuo ar įmonė privalo kreiptis į kiekvienos šalies patentų tarnybą tos šalies valstybine kalba bei sumokėti toje šalyje numatytus išradimo apsaugos mokesčius.

Europos patentą norintis gauti asmuo ar įmonė Europos patentų biurui paraišką gali paduoti trimis darbinėmis kalbomis – anglų, prancūzų ir vokiečių. Europos patentas stiprus, nes jį išduodanti tarnyba prieš tai patikrina jo naujumą, pritaikomumą ir kitus aspektus pasauliniu mastu.

R.Naujoko teigimu, Amerikoje išduodamas patentas kainuoja maždaug perpus pigiau, tačiau jis yra silpnesnis nei europietiškas, dėl jo dažniau tenka kreiptis į teismus. R.Naujokas pabrėžia, kad Europos patentas nėra Europos Sąjungos patentas. „Europos Komisija keliasdešimt metų svarsto, kad reikėtų turėti bendrijos patentą, kuris galiotų visose Bendrijos valstybėse narėse. Tačiau tai nėra taip paprasta, nes nė viena šalis nenori atsisakyti savo suvereniteto, mat patentas tam tikra prasme prilyginamas nacionalinei valiutai, jis išradimą gina tik tos šalies teritorijoje“, – aiškina Valstybinio patentų biuro direktorius.

Kasmet Lietuvoje įsigalioja apie 700 Europos patentų.

Daugiausia Europos patentų savininkų yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos ir Šveicarijos. Europos patentai pagal sritis pasiskirsto taip (mažėjančia tvarka): žmogaus poreikių tenkinimas, organinės chemijos, vaistinių medžiagų, biochemijos.