Trečiadienį Lietuvoje prasideda pilietinė akcija „Baltoji banga", skatinanti verslą atsisakyti praktikos dalį atlyginimo darbuotojams mokėti vokeliuose.
Moteris buvo atleista iš darbo. Įmonės direktoriaus pareiškimu pilietiškai pasielgusiai darbuotojai buvo iškelta byla dėl šmeižto.
Tačiau galiausiai teismas pripažino, kad jos atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, o pareiškimas dėl šmeižto atmestas kaip nepagrįstas.
Nepaisant šios bylos, socialiai atsakingą verslą vienijantis „Pasaulinio susitarimo“ (Global Compact) tinklas Lietuvoje 2006 metais paskelbė 32 įmonių pareiškimą už „skaidrią darbo užmokesčio mokėjimo politiką“, o Valstybinės mokesčių inspekcija įgyvendina akciją „Neimk vokelio, o sužinojęs - pranešk“ – to nepakanka. Susiklosčiusiai praktikai keisti reikalingas didesnis visuomenės, valdžios ir verslininkų dėmesys.
Pagrindinis projekto „Baltoji banga“ tikslas – skatinti skaidrią Lietuvos verslo praktiką, padėti atsisakyti ydingos praktikos dalį atlyginimo darbuotojams mokėti vokeliuose, atkreipti visuomenės, vartotojų dėmesį į pažangų ir atsakingą Lietuvos verslą, siekiantį kurti tinkamas darbo sąlygas savo darbuotojams. Bus siekiama, kad „Baltoji banga“ taptų plačiu skaidrų ir atsakingą verslą skatinančiu judėjimu.
Šios ilgalaikės akcijos metu bus platinamas skaidrumo ženklas „Baltoji banga“, kuris galėtų tapti simboliniu verslininko pilietiškumo ir skaidrumo atskaitos tašku. Verslas su skaidrumo ženklu turėtų pelnyti didesnį klientų pasitikėjimą, geresnį vardą.
Pripažįsta problemą
Dauguma dirbančių lietuvių (64 proc) teigia, kad, jų žiniomis, praktika, kai žmonės gauna atlyginimus vokeliuose yra paplitusi dažnai ir labai dažnai. Tik 21 proc. tvirtina, kad tokia praktika yra paplitusi retai arba labai retai. Dar 12 proc. dirbančių žmonių nežinojo arba neatsakė, o 2 proc. teigė, kad, jų žiniomis, tokios praktikos nėra.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie atlyginimus vokeliuose atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimas vyko 19 miestų ir 60 kaimų šių metų kovo 29 – balandžio 1 dienomis. Jo metu buvo apklausti 1032 aštuoniolikos metų ir vyresni gyventojai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad atlyginimus vokeliuose, kurie nėra apskaitomi buhalterijoje ir nuo kurių nesumokami mokesčiai, Lietuvos gyventojai vertina neigiamai (70 proc.). Dažniau taip vertina specialistai, aukštajį ar aukštesnįjį išsimokslinimą turintys, daugiau pajamų gaunantys žmonės.
Tik 8 proc. atlyginimus vokeliuose įvertino teigiamai. Dažniausiai teigiamai atlyginimus vokeliuose vertina tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia nuo 401-500 lt. Likusieji šiuo klausimu laikėsi neutralios pozicijos.
16 proc. visų dirbančių Lietuvos žmonių prisipažino, kad asmeniškai gavo atlyginimą vokelyje per paskutinius 12 mėnesių. Apie pusė jų algas vokeliuose gavo 7 ir daugiau kartų, dešimtadalis - 4-6 kartus, penktadalis – 2-3 kartus per pastaruosius 12 mėnesių. Akivaizdu, kad algos vokeliuose mūsų valstybėje yra labiau pastovus nei atsitiktinis reiškinys. Dažniau atlyginimus vokeliuose gauna mažesnes pajamas turintys žmonės, darbininkai bei didžiųjų miestų gyventojai. Reikia atkreipti dėmesį, kad pastarųjų metų skaidrumo ir korupcijos tyrimų praktika rodo, kad lietuviai tokiais jautriais klausimais prisipažįsta tyrėjams rečiau nei prieš penkerius metus. Netiesioginis klausimas „ar Jūsų šeimos nariai gavo atlyginimą vokelyje per paskutinius 12 mėn.“ atskleidė, kad neoficialius atlyginimus taip pat gauna ir didesnes nei vidutinės pajamas turintys žmonės, specialistai, tačiau jie asmeniškai nėra linkę apie tai kalbėti.
Atlyginimas vokelyje taip pat gali veikti ir žmonių emocinę būklę. Tyrimo duomenys parodė, kad žmonės, gaunantys atlyginimą vokelyje, beveik dukart dažniau, nei gaunantys oficialų atlyginimą, jaučia stiprų nerimą dėl to, kad nebeturės pakankamai pajamų pragyventi.
Apklaustųjų teigimu, beveik pusei (45 proc.) žmonių, dirbusių viršvalandžius bent kartą per paskutinius 12 mėn., nebuvo sumokėta nė karto arba buvo sumokėta tik kai kuriais atvejais. Tačiau beveik trečdalis žmonių, dirbusių viršvalandžius, už kuriuos buvo sumokėta, teigė, jog gavo tik tam tikrą dalį atlygio, t.y., mažiau, nei reikalauja įstatymas.