Lietuviai – globalaus verslo karjeros mašinos

Visas sąrašas neskelbiamas, bet, „Versus” duomenimis, jame yra ir lietuvių, dirbančių garsiausiuose pasaulio bankuose – „Deutsche Bank“, „Barclay“, „Citigroup“, „Credit Suisse“, „Lehman Brothers“, „Goldman Sachs“, „Morgan Stanley“, „Dresdner“, „JP Morgan“, arba investicijų fonduose „Pictet Asset Management“, „GLG Partners“ ir kompanijoje „American Express“.

Vienas iš Londono Sičio lietuvių klubo narių Darius Daubaras, karjerą pradėjęs Niujorko Volstryte, dabar užima vieno iš pirmaujančių pasaulio investicijų bankų „Credit Suisse“ Londone viceprezidento postą. Jo gyvenimo aprašyme puikuojasi įrašas – verslo administravimo magistro laipsnis, įgytas Pensilvanijos universiteto Vartono verslo mokykloje (angl. University of Pennsylvania: Wharton). Šioji jau kuris laikas užima lyderio pozicijas britų dienraščio „Financial Times“ pasaulio universitetų verslo mokyklų reitingų lentelėje.

„Baigti gerą universitetą JAV, Europoje arba Azijoje yra reikšmingas asmeninis laimėjimas“, – „Versus“ kalba Daubaras. Didžiausia nauda, pasak jo, kad su geros verslo mokyklos diplomu gali susirasti labai gerą darbą Vakaruose.

Verslo administravimo magistro studijos daugeliui žmonių tiek JAV, tiek Vakarų Europoje yra socialinis tramplinas, suteikiantis galimybę siekti ne tik aukštesnio posto, bet ir keisti savo darbo sritį.

D.Daubaras pasakoja, kad dėl tokių studentų garsios pasaulinės korporacijos, investicijų ir komerciniai bankai Niujorke bei Londone, garsiausios konsultacinės firmos – „McKinsey“ ar „Bain“, konkuruoja, o šie, gavę nemažai pasiūlymų, gali pasirinkti vadovo lygmens darbą su labai patraukliu atlyginimu.

Baigę studijas verslo magistrai dažniausiai pasuka į investicijų bankus, tampa konsultantais ar užima vadovaujančias pozicijas tarptautinėse korporacijose, pasauliniuose verslo centruose Niujorke, Londone ar Honkonge.

JAV galima rinktis – metus ar dvejus studijuoti verslo magistro programą. Tokia dilema buvo iškilusi ir D.Daubarui, nes per studijas negali dirbti ir pats moki už jas didžiulius pinigus.

Į verslo magistratūrą žmonės eina jau turėdami patirties, labai mažai jų čia, pasak pašnekovo, stoja iškart po bakalauro. Taip yra todėl, kad įgautą patirtį jie naudoja magistro studijoms, kurios rengia būsimus vadovus, verslo lyderius. Per paskaitas ar diskusijas studentai, remdamiesi savo patirtimi, dėsto mintis ar idėjas, sprendžia įvairius vadinamuosius tikroviškus komercinius ar strateginius uždavinius.

Universitetai labai kruopščiai atrenka studentus į VAM programas. Jie turi būti gerais pažymiais baigę bakalaurą, laikyti bendrą testą (angl. Graduate Management Admissions Test, GMAT), taip pat tikrinama jų anglų kalba, loginis ir matematinis mąstymas, reikia rašyti esė įvairiomis temomis. Studijos Vartone labai intensyvios: jos susideda iš teorinės dalies, kurioje kalbama apie finansus, valdymo strategiją, kapitalo rinkas, korporacijų vertinimą, derybas ir daugybę kitų temų. Tačiau labai svarbios ir vadinamosios „case studies“ – scenarijai ar uždaviniai, su kuriais verslo lyderiai ar bendrovės yra susidūrusios praeityje. Apie jas diskutuojama, jos analizuojamos, ypač priimant galimus valdymo sprendimus, o šiam pokalbiui vadovauja profesorius.

Universiteto stiprumas, D.Daubaro teigimu, susijęs ir su profesūra. Mokyklos sukviečia geriausius dėstytojus, nes daugelis universitetų, pirmaujančių tarp VAM programų, yra privatūs ir turi milijonais, o kai kurie net milijardais dolerių skaičiuojamus fondus, todėl gali mokėti didelius atlyginimus. Dėstytojai yra ne tik teoretikai, rašantys straipsnius į prestižinius leidinius ar išleidžiantys savo knygas, tačiau dar dirba ir garsių įmonių konsultantais, todėl „turi tiesioginį ryšį su realiu pasauliu“.

Baigęs VAM Vartone D.Daubaras susitelkė į tarptautinę karjerą, tačiau jeigu tik yra galimybė, entuziastingai prisideda ir prie projektų, susijusių su Lietuvos rinka, kaip antai neseniai vykęs „Bitės grupės“ pirkimas.

„Atidžiai domiuosi Lietuvos rinka ir nors dabartinės mano karjeros ambicijos susijusios su užsieniu, netolimoje ateityje patirtį norėčiau panaudoti savo šalyje, dirbdamas su vietos investuotojais, bendrovėmis ar verslininkais“, – atvirauja „Credit Suisse“ viceprezidentas. Tačiau čia pat pripažįsta, kad dabar grįžti į Lietuvą jam būtų „neekonomiška“, nors knieti čia investuoti ar kurti savo verslą.

Tačiau yra ir lietuvių, po VAM studijų užsienyje grįžusių namo. Pavyzdžiui, investicijų banko GILD partneris Karolis Pocius, kuris mokėsi JAV Džordžtauno universitete, arba investuojančios į įmonių akcijas bendrovės „Hermis Capital“ projektų vadovas Robertas Beržinskas. Pastarasis, kitaip nei anksčiau minėti asmenys, magistro laipsnį įgijo Prancūzijoje – vienoje geriausių Europos verslo mokyklų INSEAD. Prieš tai jis trejus metus finansų ir ekonomikos mokėsi Mančesterio universitete, kuriame baigė bakalauro studijas.

„Studentai Didžiojoje Britanijoje pradeda dirbti tik baigę studijas. Būsimiesiems darbdaviams, renkantis darbuotojus, jų mokslo rezultatai labai svarbūs. Todėl visi stengiasi mokytis, nes žino, kad studijų rezultatai bus tiesiogiai susiję su perspektyvomis ieškant pirmojo darbo, taip pat ir su darbo užmokesčiu“, – pasakoja „Hermis Capital“ projektų vadovas. Jis džiaugiasi, kad jam pavyko gauti aukščiausią įvertinimą (angl. First Class Degree).

Po bakalauro studijų R.Beržinskas beveik trejus metus dirbo investicijų banke „Goldman Sachs“ Londone akcijų analitiku. Šiam darbui gauti jis dalyvavo konkurse, kuriame į vieną vietą pretendavo 70–80 žmonių.

„Manau, kad beveik visi, kurie Anglijoje studijuoja ekonomiką ar finansus, svajoja dirbti Sityje – kvadratinėje mylioje Londono centre, kurioje įsikūrusios didžiausios finansinės kompanijos ir investicijų fondai. O „Goldman Sachs“ yra vienas didžiausių ir sėkmingiausių investicijų bankų pasaulyje“, – patirtimi dalijasi R.Beržinskas.

Jam teko vertinti Europos bankų akcijas, analizuoti sektoriaus raidos tendencijas, investuotojams komentuoti akcijų rinkoje vykstančius pokyčius. Tai Beržinskui buvo įdomi ir naudinga patirtis: dažnai teko dalyvauti susitikimuose su didžiausių bankų vadovais, domėtis bankų veiklos strategija ir lyginti, kiek šie planai suderinami su bendromis makroekonominėmis prognozėmis.

Po beveik trejų metų, praleistų „Goldman Sachs“, R.Beržinskas nusprendė vėl studijuoti ir įstojo į Prancūzijos INSEAD mokyklos verslo administravimo magistratūrą mokytis strategijos, vadybos ir kitų disciplinų, nes apie jas trūko žinių.

„Ateityje norėjosi didesnės atsakomybės reikalaujančios profesijos – dalyvauti bendrovių valdyme, strategijos kūrime“, – brangių studijų pasirinkimą pagrindžia pašnekovas. Ir tęsia, kad geriausios verslo mokyklos suteikia sėkmingo darbo instrumentus, o tai, kaip kas sugeba jais pasinaudoti, jau yra kiekvieno žmogaus reikalas. Ypač svarbus, pasak R.Beržinsko, naujos pažintys ir galimybė mokytis iš kitų studentų patirties – tai sudaro 70 proc. magistratūros studijų vertės.

Pasak jo, INSEAD profesoriai nesiekia dėstyti teorijos, o kaip ir kitose verslo mokyklose didžiąją dalį paskaitų sudaro diskusijos, bandoma į viską pažvelgti „kitu kampu“. Dažnai svarstomos konkrečios verslo situacijos (angl. case studies), kurios buvo nutikusios buvusių studentų profesinėje karjeroje.

„Įdomiausia, kai paskaitos pabaigoje auditorijoje netikėtai atsistoja buvęs studentas, apie kurį prieš tai buvo diskutuojama, ir pradeda įrodinėti, kad jo sprendimai nebuvo tokie beviltiški, kaip kad kas nors per paskaitą bandė įrodyti“, – juokiasi Beržinskas.

Atsipirks ateityje

Į Lietuvą R.Beržinskas planavo grįžti po 10 metų, tačiau lagaminus susikrovė trejais metais anksčiau. Gavęs INSEAD magistro diplomą jis svarstė, ką daryti, nes norėjo dirbti privataus kapitalo fonde ir kuruoti projektus Baltijos šalyse ir Rusijoje.

„Tą daryti iš Londono būtų buvę sudėtinga. Be to, visada planavau grįžti į Lietuvą, tai pamaniau, kad iškart po mokslų tą padaryti bus psichologiškai lengviau nei po kelerių metų, kai būtų reikėję mesti pradėtus darbus ir karjerą“, – savo pasirinkimą aiškina Beržinskas. Jis tikina, kad atlyginimo dydis iškart grįžus po prestižinės verslo mokyklos nėra svarbiausia: „Svarbiau, koks yra potencialas“.

R.Beržinskui patiko, kad „Hermis Capital“ dirba jauni, energingi, Vakaruose išsilavinę žmonės. Bendrovėje nėra biurokratizmo, ji turi projektų Norvegijoje, Rusijoje, Ukrainoje, todėl nėra susikoncentravusi vien į Lietuvą. Nuo 2005-ųjų rugpjūčio „Hermis Capital“ dirbantis R.Beržinskas yra AB „Geonafta“ ir UAB „Kauno diena“ bendrovių valdybos narys, taip pat vykdo „Hermis Capital“ projektus Ukrainoje.

„Grįžti į Lietuvą galvoju po kokių 3–5 metų“, – sako Londone investicijų banke „Dresdner Kleinwort“ projektų vadovu dirbantis Žygimantas Susnys. Tačiau tai bus vėliau, o dabar jis džiaugiasi įdomiu darbu viename iš pirmaujančių Londono investicijų bankų. Durys į šį banką Susniui atsivėrė po to, kai 2005 metais baigė Londono verslo mokyklos magistro studijas (angl. Masters in Finance, MiF). Lietuviui metus trukę mokslai kainavo 27 500 GBP, tačiau dabar, jo žiniomis, ši kaina styptelėjo į viršų.

„Jeigu gauni darbą Sityje, ten, kur planavai, tai mokslai atsiperka per metus, nes atlyginimai investicijų bankuose turint VAM diplomą yra gana dideli“, – neslepia pašnekovas.

Jo vertinimu, Londono verslo mokykla yra geriausia mokymo įstaiga Europoje finansų ir bankininkystės srityje. Bankininkas pasakoja, kad, pavyzdžiui, po VAM programos studijų INSEAD mokykloje dauguma žmonių renkasi darbą konsultacijų bendrovėse, tačiau, anot jo, jeigu rūpi finansų sektorius, tada geriau rinktis Londono verslo mokyklą. Jos privalumas tas, kad ji yra Londone, finansų centre, kuris dabar jau pralenkė Niujorką.

„30 proc. teorijos, tiek pat individualių praktinių darbų, o likusi dalis – vadinamosios „case studies“, – programos teorijos ir praktikos santykį įvertina bankininkas.

„Masters in Finance“ studijas pagyvindavo ir tai, kad jos studentai vos ne kiekvieną dieną per paskaitas ir po jų galėjo susitikti ir pabendrauti su aukštas pareigas einančiais bankininkais iš Sičio, kurie savo darbo patirtimi mielai dalydavosi su dar tik svajojančiu ten patekti jaunimu. Pavyzdžiui, jam studijuojant mokykloje lankėsi ir su studentais diskutavo buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore’as ar „American Express“ vykdomasis direktorius Kennethas Chenault.

Ž.Susnys pasakoja, kad dairantis, kur tęsti magistro studijas, jam patiko, jog finansų magistro programa Londono mokykloje trunka tik metus. Kitų patirtis rodo, kad dvejus metus trunkanti VAM programa į pabaigą pabosta, nes antraisiais mokslo metais jau beveik visi būna susiradę darbus.

„Po magistratūros iškart planavau likti dirbti Londone, o suvokti jo bankinio sektoriaus mastelius, kas vyksta šiame mieste atvykus tik su finansų patirtimi Lietuvoje, sudėtinga, todėl tam pravertė ir studijų laikas“, – prisipažįsta Ž.Susnys, Lietuvoje dirbęs SEB Vilniaus banko Rizikos kapitalo valdyme.

Neseniai lietuvis „Dresdner Kleinwort“ banke įsiliejo į komandą, kurios veiklos sritis – visas pasaulis. Jis su kolegomis užsiima projektais, susijusiais su energetikos įmonėmis. Tad vieną dieną jis tvarko projekto Turkijoje, kitą – Vokietijoje, o trečią įmonės, kuri yra čia pat Anglijoje, reikalus.

„Užsiimame įmonių įsigijimų ir susiliejimų darbais, taip pat išleidžiant skolos vertybinius popierius ar akcijas“, – patikslina Ž.Susnys.

Neseniai jo darbų sąraše buvo ir Lietuva: jų bankas buvo pasirinktas konsultantu atliekant naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje studiją.

1 1 University of Pensylvania: Wharton

2 2 Columbia Business School

3 3 Harvard Business School

3 3 Stanford University GSB

5 6 University of Chicago GSB

6 8 New York University: Stern

7 9 Dartmouth College: Tuck

8 10 Yale School of Management

9 14 MIT: Sloan

10 17 UCLA: Anderson

11 19 Northwestern University: Kellogg

11 19 University of Michigan: Ross

13 23 Duke University: Fuqua

14 25 UC Berkeley: Haas

15 26 University of Virginia: Darden

16 29 Cornell University: Johnson

17 30 University of Maryland: Smith

18 32 University of North Carolina: Kenan-Flagler

19 33 Emory University: Goizueta

20 34 Georgetown University: McDonough