Pasak „Sampo“ banko specialistų, didėjant infliacijos tempams, vis daugiau Lietuvos gyventojų linkę lėšų kaupti ne bankų indėliuose, kurių palūkanos paprastai neviršija infliacijos normos, o investuoti į modernias finansines priemones.
Ekspertų prognozėmis, artimiausiais metais investavimo į fondus ir kitus instrumentus apimtys Lietuvoje išaugs kelis kartus, kadangi investavimas Lietuvoje dar tebėra pradinėje augimo stadijoje.
Banko išplatintų investicinių fondų suma išaugo 2,3 karto iki sudarė 213,14 mln. litų, o investicinių indėlių, susietų su akcijų indeksais ir fondais, suma pasiekė 32,4 mln. litų, arba 4,8 karto daugiau nei pernai tuo pat metu.
„Investavimo apimčių augimą lemia kelios priežastys. Pirma, gerėjant gyvenimo lygiui ir augant uždirbamoms pajamoms, atitinkamai didėja gyventojų galimybės dalį lėšų kas mėnesį skirti finansiniam saugumui ateityje užtikrinti. Antra, metinė infliacija artėja prie 5 procentų ribos ir yra didesnė už vidutines terminuotų indėlių palūkanas, todėl dalis gyventojų vietoj indėlių renkasi investicinius sprendimus, kurie leidžia uždirbti gerokai daugiau“, – teigė banko Iždo departamento direktorius Karolis Pikūnas.
Anot jo, svarbu ir tai, kad vis daugiau gyventojų suvokia ilgalaikio investavimo svarbą.
„Akivaizdu, kad savo finansine ateitimi turime pasirūpinti patys. Todėl gyventojai noriai domisi įvairiais investiciniais instrumentais, kurių pasiūla Lietuvoje niekuo nenusileidžia ekonomiškai pažangesnėms Vakarų Europos valstybėms. Pinigų kaupimo ir taupymo būtinybę pamažu keičia poreikis investuoti ir taip ne tik apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo, bet ilgalaikiu periodu uždirbti 10 proc. ir didesnę metinę grąžą“, –akė K.Pikūnas.
Iždo departamento vadovo tvirtinimu, nuolat augančios investavimo apimtys rodo ir tai, kad daugelio investuotojų nebegąsdina trumpalaikiai svyravimai kapitalo rinkose, kaip ir šių metų pradžioje įvykusi kainų korekcija daugelyje pasaulio akcijų rinkų.