Ar galima išjudinti Lietuvos akcijų rinką?

Jonas Butautis
100 tūkstančių litų dilema
100 tūkstančių litų dilema
Jeigu jūs esate vienas iš tų laimingųjų, kurių kišenėje nešvilpauja vėjai ir skolos nespaudžia pečių, kur jūs investuotumėt savo sunkiai uždirbtus 100 tūkstančių litų?
Pabandysiu atspėti. Į nekilnojamą turtą? Juk sako, burbulas visgi nesprogs, nors ir kiek jis pučiamas. O galbūt į terminuotą banko indėlį su fiksuotom palūkanom? Juk tai saugu ir patikima. Galbūt dar dalįį obligacijų ar akcijų investicinius fondus, juk jų valdymo įmonės žino, ką daro? Kiek iš šio 100 tūkstančių paskirtumėte investicijoms į vienos įmonės akcijas? Tokios įmonės, kuri listinguojama Vilniaus Vertybinių popierių biržos Oficialiame ar Einamąjame sąraše?‘
Būdamas konsultantu, tokius klausimus nuolat užduodu konsultuojamųįmonių vadovams. Vadovams, kurių pagrindinis darbas yra didinti įmonės vertę, formuluojant ir įgyvendinant geras strategijas.
Daugumai besivystančiose rinkose (Lietuvoje, Malaizijoje, Indijoje, Kinijoje ir tt.) užklaustų vadovų investicijos į specifiniųįmonių akcijas neatrodo labai patrauklios. Išsivysčiusių rinkų (Australijos, JAV, Anglijos ir tt.) įmonių vadovai šias investicijas į specifines įmones nurodo kaip patraukliausias. Kodėl?
Kas kaltas dėl 10 tūkstančių litų akcijų apyvartos?
Jeigu jūs visgi nusprendėte investuoti savo 100 tūkstančių litųį tam tikros įmonės akcijas Vilniaus vertybinių popierių biržoje, jūsų investuojama suma gali sudaryti 2%-3% tos dienos visos akcijų rinkos apyvartos. Be to, tikriausiai jūsų pasirinkimas apsiribos 4-5 Oficialaus sąrašo įmonių akcijomis, kurių dienos apyvarta viršija 100 tūkstančių litų.
Kurią įmonę rinksitės?
Pagal Salomon Smith Barney atliktą tyrimą, akcijos kaina yra 57% įtakota su įmone tiesiogiai nesusijusių veiksnių – makroekonomikos, akcijų biržos nuotaikų, bei įmonės veiklos srities tendencijų. Tačiau jums, kaip investuotojui, įdomesnė yra tiesiogiai su įmone susijusi informacija, kuri nulemia ‚objektyvesnę‘ 43% akcijos kainos pusę. Jūs pasineriate į potencialiųįmonių analizę, bandydami rasti informacijos apie jų veiklos strategiją, strategijos įgyvendinimo žingsnius ir veiklos ekonominį pelną...
Po keletos dienų, praleistųįmonių interneto tinklapiuose, Vilniaus Vertybinių popierių biržos informacinių pranešimų skyrelyje, bei ‚Verslo Žinių‘ archyve, jūs turbūt prieisite tą pačią išvadą, kaip ir aš: Lietuvos akcijų rinkoje nėra pakankamai informacijos apie rinkoje listinguojamas įmones. Jūs, kaip investuotojas, pasiruošęs rizikuoti savo 100 tūkstančių sunkiai uždirbtų litų norėtumėte žinoti, ar jūsų pasirinktos įmonės vadovai turi pakankamai patirties įmonių valdyme, kokia yra įmonės strategija, ar ji įgyvendinama pagal užsibrėžtą grafiką, kokie yra su strategijos įgyvendinimu susiję rizikos faktoriai, ir daugelį kitų svarbių klausimų. Deja, vienintelis informacijos šaltinis – minimalius įstatymo reikalavimus atitinkantys bevardžiai pranešimai biržai.
Nerasdamas pakankamai skaidrios informacijos apie potencialias investavimui pasirinktas įmones, jūs priimate vienintelį teisingą sprendimą, kurį priima tūkstančiai Lietuvos pavienių investuotojų – sumažinate investuojamą sumą iki 10 tūkstančio litų ir juos investuojate į labiausiai ‚skaidrią‘, mažiausiai rizikingąįmonę. Beje, jūsų10 tūkstančių investicija turbūt sudarys visą tos įmonės dienos akcijų apyvartą.
Kuo įmonės vadovo darbas panašus į Prezidento (arba kaip pakelti įmonės akcijos kainą nedidinant peliningumo)?
Kuo skiriasi Lietuvos ir, sakykim, Singapūro, Airijos ar Australijos listinguotųįmonių vadovų darbas? Išsivysčiusiose ekonomikose populiariausios įmonės vadovo pareigos – CEO (Chief Executive Officer) atspindi tikras šių vadovų funckijas ir kasdieninį darbą. Skirtingai nuo Lietuvos vadovų, salyginai nedidelė šių vadovų dienotvarkės dalis skiriama tiesioginei kasdieninei įmonės veiklos priežiūrai. Pagrindinės CEO funkcijos yra suformuluoti gerą veiklos strategiją, suburti tinkamą komandą jos įgyvendinimui ir reprezentuoti įmonę diskusijose su investuotojais bei rinkos analitikais. CEO yra įmonės atstovas, kuris sukuria arba sužlugdo akcijų rinkos pasitikėjimą vadovų komanda, t.y. įmonės veiklos perspektyvomis. Tai sunkus ir ilgalaikis darbas, panašus į šalies Prezidento, kuriančio pasitikėjimą visa šalies vadovų komanda.
Iš politikų galima pasimokyti ir būdų bei strategijų, kaip toks pasitikėjimas yra kuriamas. Akcijų rinkai reikalinga skaidri, atvira ir pastovi informacija apie planuojamas įmonės veiklos kryptis, nuveiktus darbus, busimus pakitimus ir visas su veikla susijusias rizikas. Bet kokios naujienos, geros ar blogos, turėtų automatiškai pasiekti esamus ir potencialius investuotojus, taip kaip jos turi pasiekti esamus ar potencialius rinkėjus. Dažniausiai tai daroma per ‚Investor Relations‘ arba investuotojų informacijos komandą, kurios pagrindinė funkcija yra operatyviai teikti įmonės informacijąį akcijų biržą esamiems ir būsimiems investuotojams.
Taigi, jeigu jūs esate vienas iš tų laimingųjų listinguotos įmonės vadovų, pagalvokite, ar jums akcijų rinkoje užtektų informacijos apie save kaip vadovą ir savo komandą, kad patikėtumėt šiai komandai sunkiai uždirbtus 100 tūkstančių litų. Jei nors vienai sekundei suabejojote, nesistebėkite beveik neegzistuojačiomis savo įmonės akcijų apyvartomis ir likvidumo nebuvimu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.