Šį terminą vartoja ne tik psichologai, bet ir bankininkai.
Pirmieji pirkinių aistruoliams siūlo kiekvieną kartą parduotuvėje giliai įkvėpti ir savęs kelis sykius paklausti, ar tikrai nusižiūrėtas daiktas jums reikalingas. Antrųjų patarimas – patiems pažaboti savo galimybes išlaidauti, sudarant sutartį su banku.
Pirkinių – į mados sostines
„Būna žmonių, kuriems apsipirkimas tampa problema.
Manau, kad aš jiems nepriklausau. Joks pardavėjas manęs nesugundys įsigyti to, kas man nepatinka. Žmonės, kuriems išlaidavimas yra liga, turėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Mat tai – ne tik jų pačių problema, bet ir rūpestis aplinkiniams“, – tikino vilnietė verslininkė Veronika Kastujeva, pati labai mėgstanti vaikščioti po parduotuves.
Tai ji darė ir šio pokalbio telefonu metu.
Du kartus per metus V.Kastujeva išsirengia apsipirkti svetur.
Moters maršrutai driekiasi į Paryžių ar Milaną – pripažintas mados pasaulio sostines.
„Apsipirkimas – neatskiriama kasdienybės dalis.
Aš tam skiriu ypatingą dėmesį. Tiek išvykdama į darbo keliones, tiek pailsėti, visuomet randu laiko pasivaikščioti po parduotuves“, – sakė vilnietė verslininkė.
Moko dukterį pirkimo kultūros
„Apsipirkti juk einame ne verčiami ko nors, o būdami geros nuotaikos, norėdami patirti malonumą“, – kalbėjo V.Kastujeva.
Nors verslininkė numato, kiek išlaidaus apsipirkdama, kartais nutinka, kad piniginė patuštėja kur kas labiau nei planuota.
Neretai būna ir taip, kad grįžusi namo su pirkiniais V.Kastujeva supranta, jog įsigyti daiktai jai nereikalingi.
Tačiau moteris ilgainiui juos išdalija artimiesiems ar draugams.
Verslininkė tinkamai apsipirkti pratina ir savo 11-metę dukterį. Paauglė jau pati išsirenka drabužius, apavą.
Nematau – neskauda
Pirkimas tampa bėda tuomet, kai nebesugebama kontroliuoti savo poreikių.
Jei įsigytas daiktas, kurio taip norėjote, jums nekelia džiaugsmo, – ženklas, kad jus gali kamuoti pirkimo manija.
Kaip tramdyti norą išlaidauti? Verta atlikti eksperimentą.
Tarkim, už pirkinius turite mokėti 60 litų.
Prie kasos išsitraukite ne mokėjimo kortelę, o piniginę ir išimkite iš jos 3 kupiūras po 20 litų.
Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad atiduodami banknotus pajusite praradimo kartėlį.
Toks pojūtis jūsų neaplankys, jeigu atsiskaitysite kortele. Tokioje situacijoje galioja taisyklė: „Nematau – neskauda“.
Juk kaip dingsta pinigai iš sąskaitos – nematyti, o kaip iš piniginės – akivaizdu.
Už pirkinius – grynaisiais
Nesugebantiems valdyti savo poreikio pirkti amerikiečių mokslininkai pataria visuomet atsiskaityti tik grynaisiais. Tuomet pirkimo padariniai finansinei padėčiai bus įvertinti daikto įsigijimo akimirką, o ne mėnesio gale išvydus pajamų ir išlaidų balansą.
Būtina išmokti valdyti savo pajamas ir išlaidas. Ar verta įsigyti sporto klubo abonementą, jei sumokėję 150 litų treniruoklių salėje apsilankote vos porą kartų?
Kas pravarčiau – mokėti keliolika litų už apsilankymą kino teatre ir pakuotę kukurūzų spragėsių žiūrint filmą arba už tą pačią sumą išnuomoti kelis filmus nuomos punkte?
Masalas – pigūs daiktai
Nesivaikykite pigumo. Dvi pakuotės sausainių už tą pačią kainą – patrauklus akims pasiūlymas, net jei eidami į parduotuvę neketinote jų pirkti.
Psichologai pataria prieš dedant sausainius į pirkinių krepšelį giliai įkvėpti, atidžiai perskaityti etiketę, kokia jų energinė vertė, ir įsivaizduoti, kaip kilokalorijos „nusėda“ ant jūsų juosmens.
50 procentų nuolaida už batų porą? Ar jie išties patogūs, ar jums reikia naujos avalynės?
O gražus daiktas už mažą kainą – ar nepamiršote, kad nuo jo kasdien teks valyti dulkes?
Žinoma, yra ir kitas kraštutinumas. Tam tikras daiktas jums būtinas, tačiau sunku atsisveikinti su grynaisiais? Tuomet išsitraukite mokėjimo kortelę.
Nesiryžta savęs varžyti
Lietuvos bankininkai taip pat turi ką patarti savo išlaidų valdyti nesugebantiems žmonėms.
Bankai teikia galimybę kasdienes išlaidas kontroliuoti numatant limitus dienos atsiskaitymams mokėjimo kortele arba grynųjų pasiėmimui.
Tie, kurie turi vadinamąją jungtinę kortelę, gali taip pat numatyti kitam jos naudotojui limitą.
Dažniausiai taip elgiasi tėvai, kurie bendra kortele leidžia naudotis vaikams.
„Tiesa, pasiryžusių savo noru riboti išlaidas mažai. Kur kas dažniau tokia galimybe pasinaudojama saugumo sumetimais – taip siekiama apsaugoti savo pinigus praradus kortelę“, – sakė SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Turtą eikvoti sunkiau
Siekiant sutramdyti savo norą pernelyg išlaidauti J.Varanauskienė patartų naudotis kortele su kredito limitu. Tuomet einamąjį mėnesį palūkanos neskaičiuojamos.
Jei iki tam tikros mėnesio dienos nepadengiamas kreditas, tenka mokėti ir palūkanas.
„Tokia kortelė skatina padengti kreditą kuo greičiau.
Niekam nepatinka būti skolingam“, – sakė ekspertė.
Ji siūlo ir dar vieną būdą tramdyti savo išlaidas. Sudarius periodinio pervedimo sutartį, atlyginimo gavimo dieną bankas automatiškai nuskaito tam tikrą sumą į terminuoto indėlio sąskaitą arba investicinius fondus.
„Į tokias sąskaitas pervestus pinigus žmonės laiko turtu. O eikvoti turtą niekam nesinori.
Be to, pasiimti pinigų iš tokių sąskaitų sunkiau, tai darant teks mokėti tam tikrus mokesčius, tai užtruks dieną.
O per tiek laiko galbūt praeis noras pasiimti pinigų“, – sakė bankininkė.
Psichologas Olegas Lapinas:
„Į parduotuves vaikštome visi, tad pirkimo maniakai neišsiskiria iš minios. Jų neatskirsi kaip alkoholikų ar lošimų aistros pavergtų lošėjų kazino.
Poreikis pirkti nėra prigimtinis, kaip kad kvėpuoti, valgyti ar saviraiškos.
Pirkimo maniaku tampama tuomet, kai susiduriama su tokia situacija: nenusipirkę jaučiate nerimą, o nusipirkę nejaučiate malonumo.
Neįsigijęs daikto apsipirkimo maniakas jausis taip, kaip neišgėręs alkoholikas.
Ar liguistas poreikis pirkti yra dažna negalia? Labai dažna.
Tiek Lietuvoje, tiek likusiame pasaulyje.
Kai kurie perka po kelis automobilius, nors jų darbovietė yra keli žingsniai nuo namų, įsigyja žemės sklypus, nors neplanuoja juose statyti namo ar plėtoti kokios nors veiklos. Žinoma, tai negalioja verslininkams, kurie taip investuoja.
Pirkimo manija – ne tik turtingųjų negalia.
Kur kas dažniau ji ištinka vidurinę klasę. Tiktai jų pirkiniai būna pigesni. Tarkim, pilnas gendančių produktų šaldytuvas – ženklas, kad nekontroliuojate savo poreikių.
Pirkimo maniakai savo pirkiniais nesidžiaugia ir aplinkiniams nesigiria įsigiję reikalingą, gražų, naudingą daiktą. Jų veidai nešvyti džiaugsmu.
Kad daugiau išlaidauja moterys – netiesa. Tai daro ir vyrai. Skiriasi tik pirkiniai.
Vyrai dažniau perka automobilius, kompiuterius, fotoaparatus, filmavimo kameras, namus, sklypus. Moterų dėmesys labiau sutelktas į drabužius, avalynę, kosmetiką ar papuošalus.
Pirkimo manija, kaip ir alkoholizmas ar narkomanija, nesustabdoma racionaliu protu.
Taip tik atrodo, kad žmogus yra racionalus. Jis lygiai taip pat yra ir iracionalus.
Pasakyti sau „daugiau taip nebedarysiu“ nepakanka.
Pirmiausia reikia pripažinti, kad esi maniakas.
Nebūtinai blogąja prasme. Juk galime pasakyti sau: „Esu originalus maniakas“. Tai supratus kur kas lengviau sau pasakyti, kad reikia su tuo kovoti.
Kaskart einant apsipirkti reikia savęs paklausti: „Koks tikslas man tai turėti?“