Arši konkurencija
Panevėžyje jau ne vieną savaitę populiariausios 95-ojo benzino markės kaina yra maždaug 15 centų mažesnė nei kitose Lietuvos vietose. Kurį laiką šis skirtumas buvo apie 20 centų.
Vakar Panevėžyje didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje turinčios bedrovės „Lukoil“ degalinėse minėta benzino rūšis kainavo 3,17–3,18 lito. Tuo tarpu beveik visoje likusioje šalies dalyje šių degalų kaina „Lukoil“ svyruoja nuo 3,30 iki 3,35 lito.
95-ojo benzino kaina Panevėžyje vakar buvo netgi 5–6 centais mažesnė nei Mažeikiuose, kur stovi naftos perdirbimo gamykla ir kur transportavimo išlaidos turėtų būti minimalios.
Antroje vietoje pagal degalinių skaičių bendrovės „Statoil“ degalinėse, esančiose Panevėžyje, 95-asis benzinas pirmadienį vairuotojams atsiėjo 3,21 lito. Daugelyje kitų mūsų šalies vietovių už šią degalų rūšį reikėjo pakloti 3,34–3,37 lito.
Panevėžio degalinėse 5–7 centais pigesnis ir dyzelinas.
„Šiame mieste ir aplink jį vyksta kainų karai. Čia labai daug mažų degalinių. Dėl to esame priversti nuleisti kainas“, – L.T. teigė bendrovės „Statoil Lietuva“ Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Skirmantas Mačiukas.
„Šiame regione yra daug degalinių ir didžiulė konkurencija, todėl benzinas ir kainuoja pigiau“, – sakė bendrovės „Lukoil Baltija“ mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas.
Priklauso nuo sukilėlių
Mūsų šalyje benzinas ėmė sparčiai brangti nuo vasario mėnesio. Tai lėmė augančios pasaulinės naftos kainos bei sumažėjusi perdirbtų naftos produktų pasiūla.
Pastaruoju metu paguoda vairuotojams nebent ta, kad benzino kaina daugmaž stabilizavosi. Pasak „Mažeikių naftos“ atstovo spaudai Mindaugo Voldemaro, viena pagrindinių degalų kainų didėjimo priežasčių – nesibaigiantys neramumai Nigerijoje po rinkimų. Sukilėliai nuolat atakuoja naftos vamzdynus. Dėl to sutriko Nigerijos naftos eksportas. Anot M.Voldemaro, ekspertai kol kas nesitiki, kad smurtas šioje Afrikos šalyje liausis.
S.Mačiukas mano, jog benzino kainų kilimą lemia ir augantis jo poreikis Kinijoje.
Degalų kainų šuoliui įtaką turi dar vienas svarbus veiksnys – gamyklų Rusijoje, Vidurinėje Azijoje uždarymas rekonstrukcijai.
Kaina neturėtų keistis
Pasigirdo ir optimizmo gaidų. Pasak S.Voldemaro, naftos produktų kainos gali imti kristi dėl to, kad JAV daugiau nei 2 proc. išaugo benzino gamyba. Be to, kai kurios šios šalies įmonės pradėjo dirbti po sezoninių profilaktinių remonto darbų.
Dar vienas geras ženklas – Belgijoje atšauktas gegužės 10 dieną planuotas šios šalies naftos perdirbimo pramonės darbuotojų streikas. Jis būtų smarkiai sumažinęs benzino eksportą į JAV.
Tuo tarpu S.Mačiukas nesitiki, kad artmiausiu metu kainos Lietuvoje sumažės.
„Juk pavasarį, vasarą benzino, dyzelino poreikis išauga. Tiesa, benzinas neturėtų ir brangti. Nebent kiltų uraganai ar karai“, – prognozavo „Statoil Lietuva“ atstovas.
Nepatenkintuosius turbūt galima nuraminti tuo, jog praėjusių metų liepą 95 markės benzino kaina kurį laiką net viršijo eurą – 3,45 lito.
Kaimynai moka mažiau
Lietuvos vairuotojai siunta ne tik dėl „besikandžiojančių“ benzino kainų, bet ir todėl, kad jos yra maždaug 20–30 centų didesnės nei kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje. Pasipiktinimas, atrodo, turėtų būti pagrįstas – juk ne estai ar latviai, o Lietuva turi naftos perdirbimo gamyklą.
„Tai, kad už benziną mokame daugiau nei kaimynai, lemia kelios priežastys. Pirmiausia kiekvienoje šalyje skirtingi transportavimo ir akcizo mokesčiai. Taip pat skiriasi didmeninio kuro importo į Lietuvą, Latviją, Estiją galimybės. Lietuvoje jos yra nepalankiausios. Tarkim, Latvija turi net keletą terminalų uoste. Estijoje yra lankstesnis kuro atsargų saugojimo įstatymas nei Lietuvoje“, – aiškino S.Mačiukas.
Europos Sąjungoje už benziną brangiausiai moka olandai – 5,1–5,3 lito už litrą.