Tokius duomenis paskelbė tyrimų bendrovė „Nielsen Baltics“, baigusi prekybos vietų, kuriose parduodamos kasdienio vartojimo prekės, surašymą Baltijos šalyse.
Šių metų pradžioje Lietuvoje veikė apie 14 tūkstančių prekybos taškų, Latvijoje – daugiau nei 11 tūkst., o Estijoje – beveik 6 tūkst.
Į šiuos skaičius neįtrauktos specializuotos pramoninių prekių, drabužių, avalynės ir statybinių medžiagų parduotuvės.
Remiantis tyrimu, bendras prekybos plotas Lietuvoje pernai išaugo maždaug 3 proc. Pagal vienam gyventojui tenkantį prekybos plotą – 0,29 kvadratinio metro – Lietuva lenkia Latviją, tačiau atsilieka nuo Estijos.
Mažos parduotuvės traukiasi
Parduotuvių surašymas atskleidė, kad mažmeninės prekybos rinkoje savo pozicijas per keletą pastarųjų metų labiausiai sustiprino didieji prekybos centrai.
Šiuo metu Lietuvoje didelių parduotuvių (daugiau kaip 300 kvadratinių metrų ploto) yra tris kartus daugiau nei 2000 metais.
Šių metų pradžioje jų skaičius siekė beveik 400. Be to, nuo 2000 metų 41 proc. padidėjo vaistinių skaičius – daugiausia dėl aktyvios vaistinių tinklų plėtros.
Tuo tarpu bendras parduotuvių skaičius pernai sumažėjo 4 proc., o nuo 2000 metų – 19 proc.
Dar sparčiau nyksta vadinamosios tradicinės maisto prekių parduotuvės. Jų skaičius per šešerius metus sumažėjo 30 proc. Kioskų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo net 60 proc.
Dar yra kur plėstis
Pasak Prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Valdo Sutkaus, pagal vienam gyventojui tenkantį prekybos plotą Lietuva dar atsilieka nuo Vakarų Europos lygio.
„Taigi erdvės plėtrai dar yra. Natūralu, kad augant ekonomikai didėja ir gyventojų perkamoji galia. Todėl didėja prekybos apimtis ir prekybos plotai“, – teigė asociacijos vadovas V.Sutkus.
Tuo tarpu smulkesnių prekybininkų interesus ginančios Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigė, kad dabartinės tendencijos mažmeninės prekybos rinkoje yra pavojingos.
„Smulkųjį verslą ištiks katastrofa. Išnykus smulkioms parduotuvėms, išnyks ir smulkūs gamintojai, kurie tiesiog neturės kur parduoti savo produkcijos.
Didiesiems prekybos centrams tiesiog neapsimoka pirkti tokių mažų kiekių. Vadinasi, einame ne tuo keliu, kuris skatintų smulkųjį verslą“, – sakė D.Arlauskas.
Siūlo verslui ieškoti nišų
V.Sutkaus manymu, mažos parduotuvės visiškai neišnyks, tačiau jos turės specializuotis.
Tai galėtų būti prekyba riboto asortimento maisto prekėmis, fasuotais maisto produktais arba išskirtinės kokybės, ekologiškais produktais.
V.Sutkus kioskų skaičiaus mažėjimą vadino natūraliu reiškiniu – tokia prekybos forma pirkėjams jau neatrodo patraukli.
Be to, dėl maisto produktų laikymo ir prekybos reikalavimų prekiauti tokiais produktais kioskuose tapo sudėtinga.
„Net ir didelėms prekybos įmonėms nelengva ir brangiai kainuoja prisitaikyti prie šių reikalavimų.
Mūsų asociacijos praktika rodo, jog dėl maisto saugos, higienos ir kitų reikalavimų prekyba dideliu maisto prekių asortimentu mažose parduotuvėse yra problemiška“, – sakė V.Sutkus.