„Pastaraisiais metais Lietuvos ūkis augo itin sparčiais tempais. Tačiau jau yra pirmųjų ekonomikos bumo lėtėjimo požymių, o tai tikrai nėra bloga tendencija“, - sakė „Danske Bank“ vyresnysis analitikas Larsas Christensenas.
Jei Lietuvoje spartus ūkio augimas tęsis toliau, tai sukeltų pavojų visai šalies finansinei sistemai, kadangi jis yra paremtas ne darbo našumo didėjimu, o skolinimosi apimčių augimu. Nors kreditavimas kyla svaiginančiais tempais, skolinamos lėšos nėra investuojamos į darbo našumą ir produktyvumą didinančias priemones.
Lietuvos privataus vartojimo augimo tempai yra sparčiausi visoje Europoje, tačiau šis augimas pagrįstas skolinimusi, kas didina einamosios sąskaitos deficitą ir šalis pagal šį rodiklį jau atsidūrė „raudonojoje zonoje“.
Pasak L.Christenseno, šalyje pirmiausia reiktų sumažinti vidaus vartojimo augimo tempus, kadangi vartojimo apimtys negali augti greičiau už pačią ekonomiką.
Lietuvos vyriausybė turėtų skatinti investicijas į šalies ūkį ir lėtinti ekonomikos augimą. Priešingu atveju šaliai gresia „perkaitimas“ ir „sunkus nusileidimas“.
Analitiko nuomone, šalyje turėtų sumažėti investicijų į statybų sektorių. Tai suteiks galimybę investuoti į kitus sektorius, o perspektyviausia investicija būtų į gamybą, kadangi ją galima eksportuoti.
L. Christenseno teigimu, Lietuva turėtų pasimokyti iš vasario mėnesį įvykusios mini finansinės krizės Latvijoje.