„Iš valdybos atsistatydinu, nes nesutinku su pagrindinio akcininko vykdoma politika, jis jaučiasi 100 procentų valdantis įmonę, jo nurodymai pažeidžia kitų akcininkų interesus“,- dienraščiui „Verslo žinios“ teigė R.Sajienė.
„Utenos trikotažą“ valdančio koncerno SBA didžiausi savininkai ir vadovai valdybos narių veiksmų nekomentavo.
Dienraščio „Verslo žinios“ žiniomis, R.Sajienė vadovų nemalonėn pateko tuomet, kai nepanoro toliau taikstytis su Utenos bendrovei primetamomis verslo sąlygomis, nes jomis siekiama tenkinti pagrindinio akcininko apetitą kitų akcininkų sąskaita.
Direktorė šioje struktūroje tapo nepageidaujama, kai kitiems valdybos nariams pateikė visą su bendrovės valdymu ir veikla susijusią informaciją, kaip to reikalauja teisės aktai. Taip buvo atskleista pinigų nusiurbimo iš įmonės schema, pagal kurią „Utenos trikotažas“ pervesdavo koncernui solidžias pinigų sumas už konsultacijas ir kitas paslaugas, kurių koncernas nėra suteikęs, rašo dienraštis „Verslo žinios“
Reaguodami į „Verslo žiniose“ išspausdintą informaciją SBA pranešė, kad visi sandoriai tarp „Utenos trikotažo“ ir susijusių bendrovių, tarp jų - koncerno SBA - yra sudaryti remiantis rinkos sąlygomis, Lietuvos Respublikos įstatymais ir nenusižengiant verslo etikai.
Įmonės vadovas, šiuo atveju - generalinė direktorė Regina Sajienė, yra atsakinga už visų bendrovės sandorių tvirtinimą ir kontrolę. Visa informacija apie sandorius buvo ir yra viešai prieinama „Utenos trikotažo“ akcininkams, o detalios ataskaitos visiems valdybos nariams teikiamos ne rečiau kaip kas ketvirtį.
Todėl šiandien „Verslo žinių“ straipsnyje išspausdintos interpretacijos neatitinka tikrovės.
Ypatingai keista, kad apie sandorius, kuriuos „Utenos trikotažo“ generalinė direktorė R. Sajienė patvirtino prieš keletą metų, prabilta tuo metu, kai koncernas svarsto galimybę parduoti savo turimą „Utenos trikotažo“ akcijų paketą, teigiama koncerno pranešime.
Koncerno atstovų teigimu, tokios informacijos atsiradimą galėjo iššaukti R. Sajienės, nesugebėjusios užtikrinti bendrovei keliamų tikslų įvykdymo, desperatiškas noras išsilaikyti jai itin dideles pajamas ir įvairias privilegijas garantuojančiame įmonės vadovo poste.
Anot jų, jog bendrovės reputacijai kenkianti ir tikrovės neatitinkanti informacija gali sumažinti vienos geriausių šalies tekstilės įmonių akcijų kainą ir suteikti galimybę konkuruojantiems asmenims jas nusipirkti pigiau.