„Privatus keleivių terminalas leistų padvigubinti Vilniaus oro uosto pajėgumus iki 7 mln. keleivių per metus, o kiekvienas į mūsų šalį atvykęs keleivis su savimi atneštų ekonominės naudos tiek valstybei, tiek oro uostui, tiek aviakompanijoms. Dalis tranzitinių keleivių greičiausiai taptų „tranzinitiais“ turistais, kurie 1-3 dienoms liktų Vilniuje“, – sako „Orion Securities“ vadovas Lietuvai Alius Jakubėlis.
Anot jo, sukūrus pridėtinę vertę tiesioginėje, papildomoje ir pagalbinėje oro transporto veikloje, tai paskatintų pridėtinės vertės augimą ir kitose šalies ūkio srityse. Prognozuojama, kad maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos, viešbučių ir restoranų, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei telekomunikacijų srityse BVP išaugtų 2,5 mlrd. litų per metus.
Pasak A.Jakubėlio, kasmet į Lietuvą vis daugiau atvyksiančių turistų čia papildomai paliktų apie 360 mln. litų per metus.
Pastačius privatų keleivių terminalą, tiek aviakompanija „flyLAL – Lithuanian Airlines“, tiek daugelis bendrovės bendrojo kodo partnerių būtų finansiškai suinteresuotos skatinti pervežamų keleivių skaičių per Vilnių, nes vežėjams būtų galimybė teikti įvairias kitas paslaugas. Papildomų paslaugų sąskaita atsirastų galimybė kompensuoti laikinus nuostolius, atsiradusius keleivius pervežant naujomis kryptimis.
Vėliau, išaugus keleivių srautui, A.Jakubėlio teigimu, galima tikėtis, kad vežėjai sugebės pakankamai uždirbti iš didžiosios dalies reisų, pervežant keleivius. Šiam projektui pritaria ir kiti didieji vežėjai.
Pasak jo, „flyLAL Group“ siūlymas bendrovės lėšomis įgyvendinti naujo, modernaus keleivių terminalo statybos projektą nėra naujiena keleivių pervežimo oro transportu sektoriuje. Panašius terminalus yra pastačiusios ir sėkmingai juos valdo žinomos aviakompanijos Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje bei Vokietijoje.