Pagrindinė priežastis, dėl kurios dirbo pensinio amžiaus sulaukę gyventojai, buvo noras turėti didesnes pajamas namų ūkiui išlaikyti. Tai aktualu 78 proc. dirbančių pensinio amžiaus gyventojų. 14,3 proc. šių asmenų dirbo dėl to, kad norėjo gauti padidintą pensiją, kuri perskaičiuojama po dvejų dirbtų metų. Tik 5,5 proc. šių gyventojų dirbo ne dėl finansinio suinteresuotumo.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad 53 proc. tiriamo amžiaus gyventojų negalėjo atsakyti, kokio amžiaus sulaukę jie numato išeiti į pensiją. Kas trečias užimtasis planuoja palikti darbo rinką sulaukęs 60–64 metų amžiaus. Apie 10 procentų dirbančiųjų planuoja dirbti iki 65 metų amžiaus ar kaip galima ilgiau, dauguma jų (60 proc.) – vyrai.
Daugiau nei pusė 50-69 metų amžiaus gyventojų, jeigu būtų sudarytos geresnės sąlygos, pratęstų savo darbinę veiklą. Apie 70 proc. šio amžiaus gyventojų pratęstų darbą, jei būtų galimybė pakelti kvalifikaciją, 52 proc. dirbtų ilgiau, jeigu būtų pasiūlytas lankstesnis darbo laikas, 51 proc. sutiktų darbuotis toliau, jeigu būtų pagerintos darbo ir sveikatos sąlygos.
Tyrimo duomenimis, 57 proc. apklaustų nedirbančių šio amžiaus gyventojų buvo senatvės ar priešlaikinės senatvės pensijos pensininkai, po penktadalį – bedarbiai ar neįgalūs.
Didžioji dalis tiriamos amžiaus grupės gyventojų dirbo žemės ūkyje – 19 proc., apdirbamojoje gamyboje – 13,7 proc., švietime – 12,6 proc. Kas šeštas šios amžiaus grupės dirbantysis jau pensininkas.