Viena pirmųjų idėjų panaudoti kosminį palydovą buvo susijusi su televizija. Toks palydovas, retransliuojantis TV programas, buvo įsivaizduojamas kaip aukščiausias televizijos bokštas, kurio siunčiamas signalas pasiekia visą pasaulį. Idėja gimė JAV ir ją palaikė turtingiausios to meto televizijos kompanijos.
„Šis palydovas bus numuštas nedelsiant, nespėjęs net parodyti pirmosios laidos“, – ryžtingai perspėjo tuometinis SSRS vadovas Leonidas Brežnevas.
Sovietų vado nuomonę vieningai palaikė ir „visos pasaulio socialistinės šalys“ pareikšdamos, kad jų visuomenė nenori matyti amerikietiškų siaubo filmų, pornografijos ir antisocialistinės propagandos.
Tačiau buvo dvi problemos: tais laikais pasiekti geostacionarią orbitą, kurioje palydovas su gana gremėzdiška televizijos įranga nekeistų padėties Žemės paviršiaus atžvilgiu, buvo labai sudėtinga, o ir numušti tokį įrenginį nebuvo paprasta
Orbitoje – palydovų girliandos
Praėjo visai nedaug laiko: 1997 metų rugpjūčio 8 dieną iš JAV Vanderbergo karinių oro pajėgų bazės tarsi fejerverkas į kosminę orbitą buvo iškelti keturi palydovai. Netrukus, rugsėjo 14 dieną, net šeši palydovai buvo pakelti iš Baikonūro kosmodromo.
Tai buvo tik nedidelė plačios kosminio ryšio programos „Iridium“ dalis. Raketų nešėjų startai JAV ir Rusijos kosmodromuose vyko net porą metų. 1997 metų rugsėjo 1 dieną ir iš Kinijos kosmodromo buvo paleisti du standartinių „Iridium“ palydovų manekenai, tiksliai atitinkantys pirmtakų svorį ir dydį.
Šiais startais buvo siekiama įsitikinti, ar „Long March 2“ raketos nešėjos tinkamos „Iridium“ palydovams iškelti į kosmosą. Tačiau tik 7 palydovams paleisti buvo panaudotos kinų raketos nešėjos. Didžioji „Iridium“ palydovų dalis į orbitą buvo išvesta amerikiečių raketomis „Delta II“ ir rusų „Proton-K“.
2002 metais dar keli „Iridium“ palydovai buvo paleisti „Rokot/Brizam“ raketomis iš Plesecko kosmodromo Archangelsko srityje. Iš viso orbitoje dabar sukasi beveik aštuonios dešimtys „Iridium“ palydovų. Keliolika iš jų yra atsarginiai ir skrieja žemesnėse trajektorijose. Norint pakeisti darbinį palydovą, atsarginis palydovas keliamas į aukštesnę orbitą. To kol kas prireikė tik vieną kartą.
„Iridium“ sistema – tai 66 „Motorola Satellite Communication Group“ kosminiai palydovai, skriejantys 780 kilometrų aukštyje. Atsarginiai „saugomi“ 670 km aukščio orbitoje. Sistemos paskirtis – mobilusis ryšys, gaubiantis visą Žemės rutulį.
Tai labai pasiteisina vietovėse, kur paprastas mobilusis ryšys nėra išvystytas arba jo apskritai nėra.
Sistemoje veikia ir 15–20 stočių Žemėje. Centrinis sistemos valdymo centras įsikūręs Lensdaune, JAV, o jo antrininkas – Italijoje. Trečiasis inžinierinis centras pastatytas Čandleryje.
Sistema aktyviai naudojasi įvairių šalių kariškiai, aviacija ir laivynai. Tačiau nuolat auga ir privačių vartotojų skaičius.
Lietuvoje „Iridium“ mobiliaisiais telefonais naudojasi labai nedaug vartotojų, kadangi šalyje gerai išvystytas įprastas mobilusis ryšys. Mažą abonentų skaičių lemia ir tai, kad „Iridium“ telefoną ar kitą ryšio priemonę galima tiesiog išsinuomoti, jeigu reikia vykti į tolimus kraštus.
Tačiau, nepaisant milžiniškų mokslinių ir technologinių investicijų, komercinis „Iridium“ projekto aspektas 1999 metais patyrė visišką fiasko. Tik 2001 metų kovo mėnesį sistemos veiklą perėmė „Iridium Satellite LLC“, įsigijusi visą palydovų konsteliaciją iš ankstesnio sistemos operatoriaus.
Tačiau tarptautinė INMARSAT sistema, kurios dalis taip pat skirta mobiliajam ryšiui beveik visame pasaulyje, didelių ekonominių krizių neišgyveno.
Jungtinių Arabų Emyratų dviejų „Thuraya“ geostacionarių palydovų sistema skirta mobiliajam ryšiui Europoje, Azijoje ir Afrikoje taip pat nesusidūrė su ekonominiais sunkumais. Sistema net labai populiarėja. Visų palydovų konsteliacijų skaičius dabar pasiekė kelias dešimtis – „Intelsat“, INSAT, „Globalstar“, „Eutelsat“, „Echostar“, „Amerikom“, „Express“, „JCSat“, ORBCOMM, „Galaxy“, „Glonass“, GOES, „Navstar GPS“ ir daugelis kitų.
Suskaičiuota, kad dabar Žemės orbitoje veikia beveik 900 palydovų. Ir tėra mažiau nei trečdalis palydovų, paleistų į kosmosą per pastaruosius 50 metų. Duomenų perdavimo, komunikacijų, navigacijos, žiniasklaidos technologijos tobulėja ne dienomis, o valandomis. Taigi sensta ir palydovai – po dviejų dešimtmečių jie tampa istorija.
Kosmoso ekonomika
Naujamečių fejerverkų organizatoriai visada prašo už paslaugas sumokėti iš anksto. O kaip dėl kosminių programų, kurios yra palyginti rizikingos ir brangios?
„Ir čia reikia nusileisti ant žemės“, – kartais sako kosmoso ekonomistai. Kosminiame versle jau seniai galioja rinkos dėsniai, konkurencija ir savos taisyklės. Jeigu neskraidins vienas, tą padarys kitas. Ir gal net už mažesnę kainą.
Tačiau šiame sektoriuje aiškiai jaučiamas JAV, praėjusio šimtmečio kosminių lenktynių nugalėtojos, dominavimas. Nors kosminėmis valstybėmis laikomos Kinija, Japonija, Rusija, Indija, Europos Sąjunga, Iranas, Izraelis, vis tiek kosminių palydovų ir raketų nešėjų rinkoje beveik niekada nepamatysite kainų, nurodytų kita nei Amerikos doleris valiuta.
Taigi Jungtinės Valstijos ne tik kad fiziškai valdo kosminį verslą, pati kosmoso rinka tarsi susijusi su JAV ekonomika. Gal ir anksti teigti, kad tai labai pelningas ir klestintis verslas, tačiau tikrai ne vien šalies prestižo reikalas.
Raketos nešėjos „Delta II“ starto vidutiniškai kainuoja 36,7 mln. USD, tad savaime suprantama, kad jos skraidinamas palydovas neturėtų būti mažiau vertingas, o per visą savo gyvavimo laiką bent jau padengti savo ir raketos nešėjos kainą. Jeigu išlaidas skaičiuotume skirtingomis valiutomis, sunku būtų pasakyti, kur palydovo išvedimas į orbitą pigesnis: JAV, Kinijoje, Europoje ar Rusijoje.
Šiuolaikinių palydovų gyvavimo trukmė – 5–15 metų. Svarbiausias rodiklis – moralinis susidėvėjimas.
Praėjusio šimtmečio kosmoso užvaldymo išlaidos šiuolaikiniuose moksliniuose darbuose kartais skaičiuojamos žmogiškųjų išteklių sugaištais metais. Pinigais kartais tai sunkiai išreiškiama.
Kiekvienas raketos nešėjos startas, kiekvienas į orbitą paleistas palydovas turi savo administracijos vadovą, darbuotojus ir buhalteriją. Jie tvarko juridinius formalumus su dirbtinių kosminių kūnų registrais, gauna palydovų tinkamumo naudoti atestatus ir atitinkamas skrydžių valdymo tarnybų nuorodas, o atlyginimai, valstybės mokesčiai mokami nacionaline valiuta.
Darbuotojai kasdien užsiima palydovinių paslaugų verslu – skaito elektroninį paštą, o jų telefonai skelbiami telefonų knygose ir verslo žinynuose. Kas naudojasi jų paslaugomis? Pavyzdžiui, duomenų perdavimo bendrovės „Orange“, „Iequant“, „Infonet“, „Comtext“ ir kitos.
Ar tai apsimoka? Pakanka įsivaizduoti, ką reikštų žeme nutiesti optinį komunikacijų kabelį tarp Skandinavijos ir Australijos. Tad kainos, šmėžuojančios kosminio verslo kasdienybėje, nebeatrodo astronominės.
Svarbiausia ne dydis
Įprasta manyti, kad tik ekonomiškai galingos ar teritorija didelės valstybės yra pajėgios ir sykiu priverstos kurti savo kosmines programas.
Mažai kam žinoma, kad Alžyras turi savo palydovą „Alsat-1“ ir tai tėra tik pirmas palydovas platesnėje programoje. Savo palydovą turi Marokas, kurio paskirtis Afrikos žemynui labai egzotiška – Arktikos ledynų moksliniai stebėjimai. Komercinių palydovų tinklas „Measat“ priklauso Malaizijai. „Nilesat“ palydovai – Egiptui. Net Nigerija turi savo palydovą, skirtą žemės ūkio ir urbanistinių projektų plėtrai, kuris taps didesnės programos dalis, kai prie jos prisijungs daugiau valstybių. Penki Nyderlandų komerciniai palydovai NSS kartais net vadinami Nyderlandų kosmine programa. Keli iš jų yra „Intelsat“ sistemos dalis ir aptarnauja labai toli nuo Europos esančius regionus. Visi penki Nyderlandų palydovai pagaminti amerikiečių „Lockcheed Martin“ ir „Space Systems Loral“ bendrovėse, bet paleisti į orbitą europietiškomis raketomis nešėjomis „Ariane“.
„LatinSat“ palydovai, priklausantys Argentinos bendrovei „Aprize Satelites Argentina“ netolimoje ateityje sudarys net 48 palydovų konsteliaciją. „LatinSat“ – vadinamieji nanopalydovai, jų svoris – vos 12 kilogramų. Pirmieji jų į orbitą buvo iškelti iš Baikonūro kosmodrome, panaudojant „Dniepr“ raketas nešėjas.
Savo programas turi Brazilija, Meksika, Indonezija, Filipinai, Danija, Švedija, Turkija, Korėja, Vokietija, Tailandas, Italija, Kanada ir daugelis kitų valstybių. Tačiau nuostabą kelia net keliolikos Liuksemburgo palydovų „Astra“ programa. Žinoma šių palydovų savininkė „SES Astra“ yra didesnės Europos bendrovės padalinys, bet stebėtina, kad tokį palydovų tinklą turi viena iš mažiausių pasaulio valstybių. Taigi valstybės teritorijos dydis kosminėse programose visai nesvarbu. Kartais programa būna susijusi su stambesnėmis kosminės komercijos infrastruktūromis. Pavyzdžiui, Liuksemburgo palydovas „Astra 3A“ skirtas praplėsti Vokietijos „Deutsche Telecom AG“ palydovo „Kopernikus“ galimybes.
O kaip galėtų atrodytų Lietuvos palydovų programa? Šiuo metu tobulėjant žiniasklaidos technologijoms ir didėjant gyventojų migracijai, geografine prasme labai plečiasi nacionalinių televizijos kanalų auditorija. Taigi mūsiškė sistema turėtų transliuoti programas tautiečiams, išsibarsčiusiems po visą pasaulį, ir „dengti“ Australiją, Didžiąją Britaniją, Sibirą, Šiaurės ir Pietų Ameriką. Tačiau būtina pažymėti, kad kuriant kosmines programas šiais laikais pirmiausia svarstomos ne galimybės, o poreikiai. Panašūs poreikiai Lietuvą galėtų sieti su Lenkija ar Latvija.
Orbitoje skriejantys milijardai
Buityje tiesiog akyse sensta kompiuteriai, televizoriai, telefonų aparatai. Tad nenuostabu, kad keliolikai darbo metų skirti palydovai kainuoja dešimtis, šimtus, o kartais net milijardą dolerių.
Mažiau pažangių technologijų prietaisų tiesiog ekonomiškai nenaudinga kelti į kosminę orbitą. Kosminės rizikos patirtis jau istoriškai patvirtino, kad tikimybė tokiai brangiai įrangai sprogti starto metu ar po kiek laiko žūti meteoritų lietuje labai maža. Aeronautikos objektus draudžiančios bendrovės be vargo padengia tokius nuostolius. Draudimų išmokos už kasdienes nelaimes, be abejo, daug mažesnės.
Didžiausia draudimo išmoka praėjusiame šimtmetyje siekė 5 mlrd. USD. Tai buvo kosminio laivo „Challenger“ katastrofa. Draudimą išmokėjusi „Loyd“ bendrovė atliko plačią kosminės rizikos reklaminę kompaniją, draudimą išmokėdama anksčiau, nei buvo atlikti visi tam būtini juridiniai formalumai.
Palydovus gaminančių įmonių pasaulyje dešimtys. Tai ir aeronautikos industrijos milžinių, ir retai girdimų įmonių pavadinimai. Paprastai daugelis gamintojų parduoda vos keletą palydovų per metus, o kartais tik vieną per penketą metų. Tačiau rinkoje kasdien pateikiama dešimtys modelių.
Raketų nešėjų paslaugas siūlo gerokai mažiau operatorių. Pagrindiniai operatoriai yra NASA, Europos, Rusijos ir Kinijos kosminės agentūros. Savarankiškai startus atlieka Japonija, Indija, Pietų Korėja, Prancūzija, Anglija, Izraelis, Iranas ir Indija. Tačiau ir šios valstybės neretai pasinaudoja JAV, Rusijos ir kitų Europos šalių paslaugomis.
Nors kosminis verslas tapo kasdienybe ir kosminių skrydžių kainos susiformavo pagal įprastus rinkos dėsnius, vis dėlto itin brangiais palydovais pasipuikuojama kaip prestižo ir kosminio pranašumo simboliais. Tai vadinamieji milijardinės vertės pritaisai. Jų šiuo metu Žemės orbitoje yra vienuolika. Penki iš jų – „Keyhole“ palydovai, JAV kariškių nuosavybė. Jie žvalgosi po Žemę ir siunčia labai aukštos skiriamosios gebos vaizdus. Trijose iš jų gali tilpti net 7 tonos raketinio kuro atsargų, kurio orbitoje gali prireikti kitoms JAV kosminėms misijoms.
Trys „Lacrose/Onix“ palydovai – taip pat JAV kariškių nuosavybė. Du JAV kariniai palydovai „Merkury“, skirti signalų žvalgybai, ir „Orion/Magnum“ palydovas, kurio paskirtis taip pat žvalgytis po Žemę.
Visus vienuolika šių milijardinių palydovų administruoja JAV Nacionalinis žvalgybos biuras (angl. US National Reconnaissance Office), įsteigtas 1960 metais, kuris yra vienas iš keliolikos JAV žvalgybos biurų, užsiimančių kosmine žvalgyba. Kitos pasaulio kosminės valstybės tokių milijardų dolerių vertės palydovų kol kas neturi.
Palydovai savoms reikmėms
Kaip korporaciniai lėktuvai, taip ir kosminiai palydovai didelių įmonių įsigyjami ir paleidžiami į orbitą naudoti savoms reikmėms. Keturi palyginti nauji palydovai geostacionarioje orbitoje virš JAV – „XM 3“, „XM Blues“, „XM Rock“, „XM Roll“. Pavadinimai rodo, kad šie „XM Satellite Radio USA“ priklausantys palydovai transliuoja muziką – ir bliuzą, ir rokenrolą. Ši radijo kompanija nesinaudoja didesnių komunikacijos bendrovių paslaugomis ir laidas transliuoja per savus palydovus.
„Yamal 101“, „Yamal 201“, „Yamal 202“ – šių palydovų operatorius „Gazcom“ yra rusų energetikos milžinės „Gazprom“ padalinys, o palydovų paskirtis – užtikrinti ryšius dujų gavybos ir dujų tiekimo pramonėje. Taigi ir šie palydovai skirti vienos įmonės reikmėms.
Tačiau tokių palydovų kol kas labai mažai. Be paminėtų, tokius turi vos kelios JAV televizijos ir radijo kompanijos.
2007 metų kosminių startų tvarkaraštis
Starto laikas ir vieta Raketa nešėja Paskirtis
Kovo 9 d.,Kanaveralio kyšulys, Florida „Atlas 5“ Šešių palydovų iškėlimas
Kovo 10 d.,Prancūzijos Gviana „Ariane 5“ „Skynet 5A“ karinio palydovo iškėlimas ir telekomunikacijų erdvėlaivio INSAT 4B iškėlimas Indijos kosminių tyrimų organizacijai
Kovo 19 d.,Maršalo salos „Falcon-1“ Antrasis daugkartinio panaudojimo „Falcon“ raketos nešėjos bandymas
Kovo 27 d.,Baikonūras „Dniepr“ Grupės „CubeSats“ palydovų iškėlimas
Kovo mėn.,Baikonūras „Sojuz“ Keturių „Globalstar“ palydovų iškėlimas
Kovo mėn.,Baikonūras „Proton“ „Canada Telesat“ palydovo „Anik-3“, skirto televizijos ir interneto paslaugų praplėtimui Šiaurės Amerikoje, iškėlimas
Balandžio 7 d.,Baikonūras „Sojuz“ Pilotuojamas skrydis į Tarptautinę kosminę stotį
Balandžio mėn.,Kanaveralio kyšulys, Florida „Delta 4 H“ Paskutinio23-čio antiraketinės gynybinės sistemos palydovo DSP 23 iškėlimas
Balandžio 21 d.,Valopso sala, Virdžinija „Minotaur“ NFIRE palydovo iškėlimas
Balandžio mėn.Kennedy centras, Florida „Shuttle Atlantis“ Pilotuojamas skrydis į Tarptautinę kosminę stotį
Balandžio 25 d.,Vanderbergas, Kalifornija „Pegasus“ NASA palydovo AIM iškėlimas
Gegužės 4 d.,Kanaveralio kyšulys, Florida „Atlas 5“ JAV Nacionalinio žvalgybos biuro krovinio iškėlimas
Gegužės mėn.,Baikonūras „Sojuz“ Kanados „Radarsat 2“ palydovo iškėlimas
Gegužės 12 d.,Baikonūras „Sojuz“ „Progress 25P“ krovininio laivo skrydis į Tarptautinę kosminę stotį
Gegužės 24 d.,Vanderbergas, Kalifornija „Delta 2“ Italijos „Cosmo-SkyMed“ palydovo iškėlimas
Gegužės mėn.,Baikonūras „Sojuz“ Keturių „Globalstar“ palydovų iškėlimas
Birželio mėn.,Vanderbergas, Kalifornija „Atlas 5“ JAV Nacionalinio žvalgybos biuro krovinio iškėlimas. Pirmasis „Atlas 5“ startas iš Vanderbergo
Birželio 21 d.,Kanaveralio kyšulys, Florida „Delta 2“ „Dawn“ erdvėlaivio startas
Birželio 28 d.,Kanaveralio kyšulys, Florida „Atlas 5“ Pirmojo naujo modelio „Wideband Gapfiller Satellite“ palydovo iškėlimas
Birželio 28 d.,Kennedy centras, Florida „Shutle Endeavour“ Pilotuojamas skrydis į Tarptautinę kosminę stotį
Liepos mėn.,Maršalo salos „Falcon-1“ Eksperimentinio „TacSat-1“ iškėlimas, daugkartinio naudojimo „Falcon-1“ raketos nešėjos antrasis bandymas
Liepos mėn.,Vanderbergas, Kalifornija „Delta 2“ „WorldView-1“ komercinio palydovo iškėlimas
Liepos mėn.,Tanegašima, Japonija H-2A Pirmojo Japonijos Mėnulio palydovo „Selene“ iškėlimas į Mėnulio orbitą
Liepos 25 d.,Prancūzijos Gviana „Ariane 5“ Pirmojo Europos automatinio krovininio erdvėlaivio „Jules Verne“ skrydis į Tarptautinę kosminę stotį
Rugpjūčio 3 d.,Kanaveralio kyšulys, Florida „Delta 2“ Antrojo JAV nuleidžiamo zondo „Phoenix“ startas į Marsą.
Rugpjūčio 23 d.,Vanderbergas, Kalifornija „Delta 2“ JAV karinių oro pajėgų palydovo „Block 2010“ iškėlimas
Rugpjūčio 26 d.,Kennedy centras, Florida „Shuttle Atlantis“ Pilotuojamas skrydis į Tarptautinę kosminę stotį
Rugpjūčio 28 d.,Kanaveralio kyšulys, Florida „Atlas 5“ ICO G1 mobiliojo ryšio palydovo iškėlimas
Rugsėjo mėn.,Kanaveralo kyšulys, Florida „Delta 4 H“ JAV Nacionalinio žvalgybos biuro krovinio, skirto žvalgybai, iškėlimas
Rugsėjo mėn.,Kanaveralio kyšulys, Florida „Delta 2“ Keturių modernizuotų „Navstar GPS“ navigacinių palydovų iškėlimas
Rugsėjo mėn.,Vanderbergas, Kalifornija „Delta 2“ Komercinio „GeoEye 1“ palydovo iškėlimas
Rugsėjo mėn.,Maršalo salos „Falcon-1“ Malaizijos palydovo „RazakSat“ iškėlimas
Spalio 6 d.,Baikonūras „Sojuz“ Pilotuojamas skrydis į Tarptautinę kosminę stotį
Spalio 7 d.,Kanaveralio kyšulys, Florida „Delta 2“ NASA teleskopo GLAST iškėlimas į orbitą
Spalio 17 d.,Kennedy centras, Florida „Shuttle Discovery“ Pilotuojamas skrydis į Tarptautinę kosminę stotį
Spalio mėn.,Valopso sala, Virdžinija „Minotaur“ „TacSat 3“, naujausių pažangiųjų technologijų palydovo, iškėlimas
Lapkričio mėn.,Baikonūras „Sojuz“ Europos navigacinės sistemos „Galileo“ palydovo GIOVE B iškėlimas
Lapkričio 21 d.,Kanaveralio kyšulys, Florida „Delta 2“ Priešraketinės gynybos technologijų bandomasis demonstracinis skrydis
Lapkričio mėn.,Vanderbergas, Kalifornija „Atlas 5“ JAV Nacionalinio žvalgybos biuro krovinio iškėlimas
Lapkričio mėn.,Vanderbergas, Kalifornija „Delta 2“ Antrojo Italijos „Cosmo-SkyMed“ palydovo iškėlimas
Gruodžio 8 d.,Kennedy centras, Florida „Shuttle Endeavour“ Pilotuojamas skrydis į Tarptautinę kosminę stotį
Gruodžio mėn.,Kanaveralio kyšulys, Florida „Delta 4“ GOES O palydovo iškėlimas
* „Space Flight Now“ skelbiami duomenys
