Nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 5 proc. ir per metus sumažėjo 1,4 proc. punkto. Vyrų nedarbo lygis siekė 5 proc., o moterų – 5,1 proc. Jaunimo nedarbo lygis sumažėjo 0,9 proc. punkto iki 9,9 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Mažėjant bedarbių skaičiui, gerokai sumažėjo ilgalaikių bedarbių - ieškančiųjų darbo vienerius metus ir ilgiau, skaičius. Per metus jų sumažėjo beveik 2 kartus. Jie sudarė apie trečdalį visų bedarbių, o prieš metus jie sudarė beveik pusę (49 proc.) visų bedarbių.
Pirmąjį metų ketvirtį beveik pusė bedarbių neturėjo specialybės. Kas trečias bedarbis buvo baigęs vidurinę, beveik kas dešimtas– pagrindinę mokyklą. Bedarbiai, turintys aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą sudarė 12,5 proc. visų bedarbių, iš jų - 62 proc. moterys.
Pirmąjį ketvirtį dirbo 1 mln. 507 tūkst. gyventojų -1,6 proc. daugiau nei prieš metus. Sparčiai kylant šalies ekonomikai ir besitęsiant gyventojų emigracijai, didėja dirbančių gyventojų skaičius.
Nors užimtų gyventojų skaičius ir toliau didėja, tačiau augimo tempas mažėja, dėl ko užimtumo lygis auga lėčiau. Daugiausia gyventojų pirmąjį ketvirtį dirbo prekyboje –16,9 proc., apdirbamojoje gamyboje –16,8 proc. Kas metai mažėja asmenų, dirbančių žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje.
Lietuvoje didėjo samdomąjį darbą dirbančių asmenų dalis. Sausio-kovo mėnesiais jie sudarė 85,8 proc. visų dirbančiųjų.
Eurostat duomenimis, šių metų kovo mėnesį nedarbo lygis 27 Europos Sąjungos šalyse, eliminavus sezono įtaką, sudarė 7,3 proc. Aukščiausias nedarbo lygis buvo Lenkijoje – 11,4 proc., Slovakijoje – 10,8 proc., Prancūzijoje – 8,7 proc., Graikijoje – 8,6 proc. Žemiausias nedarbo lygis buvo Danijoje ir Nyderlanduose – po 3,6 proc., Airijoje – 3,9 procento.
Lietuvoje nedarbo lygis pirmąjį. ketvirtį buvo pats žemiausias iš Baltijos šalių. Estijoje nedarbo lygis siekė 5,3 proc., Latvijoje – 6,9 procento.