Per sesiją sudaryti net 1371 sandoriai, akcijų apyvarta perkopė 13,8 mln. litų, pabrango 17, atpigo 11 akcijų, o biržos indekso OMX Vilnius reikšmė kilstelėjo 1,38 proc.
Tiek apyvarta, tiek ir sandorių gausa išsiskyrė prekyba Šiaulių banko (SAB1L) akcijomis. Šios akcijos vėl sulaukė ypatingai didelio užsienio investuotojų susidomėjimo.
Prekybą jomis išjudino dar penktadienį didelį šių akcijų kiekį rinkoje įsigijęs vienas ar keli stambesni instituciniai investuotojai.
Bankai paprastai vieni pirmųjų paskelbia tarpinius veiklos rezultatus, todėl pasibaigus pusmečiui tikėdamiesi gerų rodiklių investuotojai skuba iš anksto apsirūpinti bankų akcijomis dar prieš rezultatų skelbimą.
Be to, Šiaulių banko kapitalo bazę netrukus turėtų ženkliai sustiprinti banko liepą numatoma platinti didelė akcijų emisija.
Dėl pritraukto kapitalo laikinai turėtų suprastėti banko kapitalo grąžos ir pelno akcijai rodikliai, tačiau tai, atrodytų, nė motais užsienio investuotojams, kurie tikisi, kad smulkaus ir vidutinio verslo finansavimu užsiimančiam Šiaulių bankui artimiausiais metais pritrauktas lėšas pavyks sėkmingai įdarbinti.
Didesnius akcijų kiekius per trumpą laiką sukaupti norintiems rinkos dalyviams tenka kelti kainos kartelę, nes panašu, kad naujos emisijos akcijoms pirkti reikalingas lėšas akcininkai jau galėjo sukaupti ir anksčiau - Šiaulių banko akcijų pasiūla biržoje nėra itin didelė. Pirmadienį buvo pranešta, kad jo akcijų už 36,5 tūkst. litų birželio pabaigoje įsigijo banko stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Salda. Maždaug prieš mėnesį biržą buvo apskriejęs pranešimas, kad už 124,9 tūkst. litų Šiaulių banko akcijų tuomet įsigijo valdybos pirmininkas Algirdas Butkus. Pirmadienį Šiaulių banko akcijų kaina ūgtelėjo net 5,31 proc. iki 3,97 mln. litų, o apyvarta sudarė 2 mln. litų.
Aktyvumo protrūkis buvo užfiksuotas ir prekiaujant “Aprangos” akcijomis. Bendrovės akcijų buvo perleista už 1,9 mln. litų, o kaina pasistiebė į viršų 3,66 proc. iki 18,4 lito.
Akcijos brango po pirmadienį paskelbtų įmonės pusmečio pardavimų ir penkių mėnesių veiklos rezultatų, kurie atitiko ir netgi kiek viršijo ankstesnes “Aprangos” prognozes. Antrąją metų pusę laukiama nepalyginamai sėkmingesnės veiklos, o veiklos rezultatuose pagaliau turėtų atsispindėti ir pirmąjį pusmetį 18 naujai atidarytų parduotuvių nauda. Penktadienį iš šios pozicijos pasitraukus stambiam investuotojui “Aprangos” akcijų kaina buvo smarkiai nukritusi, tačiau tuo, rodos, tik suteikė didesnį kurso kilimo rezervą dabartiniam akcijų brangimui.
Tradiciškai aktyviai buvo prekiaujama ir likvidžiausiais biržos vertybiniais popieriais.
Ūkio banko akcijų apyvarta siekė 1,6 mln. litų, o kaina pakilo 2,59 proc. iki 4,76 lito, tuo tarpu TEO LT suprekiauta už 1 mln. litų, o kursas palypėjo į viršų 0,43 proc. iki 2,36 lito. Po prekybos Ūkio banko paskelbė padidinęs savo valdomą gyvybės draudimo bendrovės “Bonum Publicum“ akcijų paketą iki 100 proc. ir per savo antrinę bendrovę “Turto valdymo strategija“ už 5,7 mln. litų padidinęs valdomą “Ruskij karavaj“, kuriai priklauso nebaigtos statybos pastatas Maskvoje, akcijų paketą nuo 75 proc. iki 99,03 proc. Banko dalies didinimas šiose potencialiai nemažą grąžą ateityje atnešti galinčiose bendrovėse yra orientuotas į banko akcininkų nuosavybės didinimą, todėl iš principo vertintinas pozityviai.
Investuotojų dėmesio centre išlieka elektros energetikos sektoriaus bendrovių akcijos, o jų kainos nepaliauja ropštis į viršų dėl neblėstančio pirkėjų noro dalyvauti atominės elektrinės statybos bei elektros jungčių tiesimo projektuose. Pirmadienį RST akcijų apyvarta siekė 829 tūkst. litų, “Lietuvos energijos” – 807 tūkst. litų, o VST – 736 tūkst. litų. RST akcijos pabrango 4,16 proc. iki 4,01 lito, “Lietuvos energijos” – 5,82 proc. iki 5,82 lito, o VST – 10,4 proc. iki 690 litų. Bent kiek padidėjanti akcijų pasiūla biržoje siekiant fiksuoti pelną inicijuoja vis didesnės apimties pirkimus – pirkėjų susidomėjimas šių bendrovių akcijomis neslopsta, o apetitas, atrodo, toli gražu dar nėra patenkintas.
Nelinksmų naujienų sulaukė pieno perdirbimo sektoriaus atstovai. Europos Komisija nusprendė be pereinamųjų laikotarpių panaikinti išmokas visiems pieno produktams (didžiumą sudaro sūriai), kurie eksportuojami į trečiąsias šalis. Šis sprendimas gali turėti neigiamų padarinių pieninininkams, kurie ilgalaikėse produkcijos realizavimo sutartyse į kainas yra įskaičiavę gautinas subsidijas. Nuostolius dengti pieninės numato didindamos pieno produktų kainas vietinėje ir užsienio rinkose, tačiau kiek tai neigiamai gali atsiliepti pardavimo apimtims, nėra iki galo aišku. Pirmadienį didžiausia apyvarta tarp pieninių teko oficialų pasiūlymą savas akcijas po 60 litų supirkti paskelbusio “Rokiškio sūrio” akcijoms – 497 tūkst. litų, jo kaina išliko nepakitusi 60 litų taške. “Pieno žvaigždžių” akcijų perleista už 299 tūkst. litų, jų kaina taip pat išliko nepakitusi – 4,9 lito. “Žemaitijos pieno” akcijų kaina sumenko 3,86 proc. iki 21,15 lito, o apyvarta siekė 147 tūkst. litų.