Anksčiau gyventojai yra skundęsi prasta šilumos tiekimo paslaugos kokybe ir jos neatitinkančia aukšta kaina. Dėl apverktinos trasų ir katilinių būklės kartais šilumos tiekimas išvis nutrūkdavo. Perėmusi šilumos ūkį bendrovė „Panevėžio energija“ pakeitė dalį trasų, dabar planuoja rekonstruoti ir katilines.
Bendrovės atstovai tikina, jog pigesnis kuras leis išlaikyti vartotojams stabilesnę šildymo kainą. T.y. ji neturėtų taip staigiai kilti, kaip galėtų atsitikti toliau kūrenant brangiai kainuojančiu skystu kuru (skalūno alyva). Be to, į orą bus išmetama mažiau teršalų nei iki šiol, kūrenant skalūnu. Šis kuras katilinėse bus paliktas kaip rezervinis, jeigu pritrūktų šiaudų.
Skaičiuojama, jog katilinėse įdiegus atsinaujinančio kuro sistemas, Šlapaberžėje per metus į orą bus išmetama iki 500 tonų mažiau anglies dvideginio ir apie pusę tonos sieros junginių. Atitinkamai Akademijoje – 2000 tonų mažiau anglies dvideginio, o išmetamų sieros junginių kiekis sumažės apie15 tonų.
„Planuojame mažesnėje Šlapaberžės gyvenvietėje pastatyti vieną šiaudų kūrenimo katilą, čia taip pat sumontuosime automatizuotą šiaudų padavimo sistemą, statysime sandėlį. Taip pat ir Akademijoje, tik čia bus du galingesni katilai“, - sako “Panevėžio energija” gamybos direktorius Rolandas Bitcheris.
Teigiama, jog katilinių kūrenimas šiaudais bus naudingas ne tik bendrovei, vartotojams, bet ir ūkininkams. Bendrovės atstovai tikina, kad katilinėms reikalingą kurą – šiaudus pirksianti iš aplinkinių žemdirbių. Specialistai teigia, jog šiaudai – kaitrus kuras, kitoms kuro rūšims mažai kuo nusileidžiantis, o kai kurias ir lenkiantis.
Į Akademijos katilinę bus investuota apie pusantro milijono Europos regioninės plėtros fondo ir šalies biudžeto litų. Šlapaberžės katilinei tenka 315 tūkst. litų. Tai sudaro apie 50 procentų projektams įgyvendinti reikalingų lėšų. Likusią sumą investuos AB “Panevėžio energija”. Darbus planuojama pradėti rudenį. Remontą tikimasi baigti kitąmet.