Bendrasis vidaus produktas 28 pereinamąjį laikotarpį išgyvenančiose šalyse ir buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse 2006 metais pasiekė 7,1 proc. augimo pagreitį. Tiesioginės užsienio investicijos praėjusiais metais išaugo 40 proc. iki 108 mlrd. dolerių. Tačiau politinė situacija regione rodo priešingas kryptis.
Dauguma Centrinės Europos valstybių ekonomikų tęsia savo spartų augimą, kuris prasidėjo 2004 metais įstojus į ES. Tačiau 2006 metų riaušės Vengrijoje bei galybė kitų nerimą keliančių politinių veiksnių išryškino politinį nestabilumą regione.
Centrinės ir Rytų Europos regione kol kas nėra grėsmę keliančių politinio nestabilumo apraiškų, tačiau vyriausybėse dominuoja populistines idėjas skelbiantys politikai. Nors vyriausybėse vyrauja demokratijos formos, tačiau demokratijos esmė kuri remiasi politine kultūra, pasitikėjimu bei teisingais sprendimais, regione vis dar yra labai žemame lygyje.
„Transition Report“ duomenimis, tik dviejų regiono valstybių, Slovėnijos ir Čekijos, politinė situacija yra gera ir demokratiška.
Iškyla pavojus, kad silpna ekonominė situacija greitai pradės daryti įtaką ir ekonominiam regiono augimui. Reformų tempai regiono valstybėse sulėtėjo, nors daugumoje valstybių labai reikalingos sveikatos sistemos, pensijų ir mokesčių reformos siekiant įsivesti eurą.
Vien Lietuvoje per šį mėnesį norėta atstatydinti keturis ministrus. Prieš keletą metų pirmą kartą pasaulio istorijoje buvo atstatydintas Lietuvos prezidentas R. Paksas. Beveik kas mėnesį šalyje iškyla korupcijos skandalas. Tokia politinė situacija didina šalies politinį nestabilumą užsienio investuotojų akyse bei stabdo Lietuvos ekonominį augimą.