Jeigu įtarimai pasitvirtins, gali būti pareikalauta ne tik anuliuoti sprendimą skirti lėšas, bet ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti paramą skyrusius asmenis.
Kaip jau buvo skelbta, praėjusių metų pabaigoje ūkio ministru įsakymu „Lietuvos dujoms“ buvo skirta 3,3 mln. litų parama, nors bendrovė neturėjo nei licencijos, suteikiančios teisę dujofikuoti Ignaliną, nei statybos leidimo, be kurio ne tik finansavimas iš ES struktūrinių fondų, bet ir pats dujotiekio tiesimas paprastai įmonei būtų neįmanomas.
„Pagaliau valstybės pareigūnai pradeda suvokti, jog įmonių, tame tarpe monopolistinė padėtį užimančių bendrovių, globojimas bei protegavimas neatitinka ne tik ES praktikos, bet ir elementarios ekonominės logikos“, - sakė pagrindinės „Lietuvos dujų“ konkurentės Lietuvos kapitalo įmonės „Intergas“ generalinis direktorius Ričardas Šeibelis.
Anot jo, abejotini sprendimai labiausiai kenkia gyventojams bei įmonėms, nes vėliau kyla keletą metų trunkantys teismai, kurie tik atitolina ilgai lauktų dujų atvedimą.
Pasak R.Šeibelio, konkuruoti su „Lietuvos dujomis“ ypač sunku dėl to, kad dujų monopolininkė ir rinką prižiūrinti Ūkio ministerija yra labai susijusios – „Lietuvos dujų“ valdyboje yra Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento direktorius, nuo kurio sprendimų priklauso visų dujų ir naftos rinkų dalyvių veikla.
Šių metų pradžioje Lietuvos valstybei priklausė17,7 procentų „Lietuvos dujų“ akcijų. 38,9 proc. valdė „E.ON Ruhrgas International“, 37,1 proc. – Rusijos dujų milžinas „Gazprom“, o likusius 6,3 proc. – įvairūs fiziniai bei juridiniai asmenys.