Lietuva pagal įmonių vadovų perkamąją galią užima 18-ąją vietą. Vidutinės vadovo grynosios pajamos – beveik 25,6 tūkst. litų per mėnesį.
Pirmojoje vietoje – Saudo Arabijos vadovai, kurių perkamoji galia įvertinta beveik 47,8 tūkst. litų per mėnesį.
Tuo tarpu Vokietijoje vadovų perkamoji galia yra 0,4 proc., o JAV – net 15 proc. mažesnė nei Lietuvoje.
Iš viso į reitingą įtrauktos 47 valstybės.
Sąrašo pabaigoje – trys Skandinavijos šalys (Norvegija, Švedija ir Suomija) ir Indonezija.
Skirtumas sparčiai mažėjo
Tiesa, skaičiuojant nominalų uždarbį ir neatskaičius mokesčių, Vakarų Europoje vadovai vis dar uždirba gerokai daugiau nei Lietuvoje. Bet šis skirtumas sparčiai mažėja.
Anot „Hay Group“ informacinių paslaugų vadovo Baltijos šalims Sakalo Gorodeckio, prieš 5 metus vadovai Lietuvoje uždirbdavo 4-5 kartus mažiau, o dabar – jau tik 3 kartus mažiau nei Vakaruose.
Vakarų Europoje ar Skandinavijos valstybėse galioja progresiniai pajamų mokesčiai. Taigi didesnes algas gaunantys vadovai didesnę dalį uždarbio atiduoda valstybei.
Tuo tarpu Lietuvoje nėra progresinių mokesčių, o pragyvenimo lygis – žemesnis.
Dėl šių priežasčių, pasak S.Gorodeckio, Lietuvoje vadovų perkamoji galia ir yra didesnė.
„Hay Group“ pranešime skelbiama, kad augančiose rinkose labai trūksta talentingų žmonių, dėl to sparčiai didėja vadovų atlyginimai.
Pasak Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkės Jūratės Jurgilienės, tokiose rinkose kaip Lietuva reikia daug gabių vadovų. Be to, mūsų šalyje dar nėra iš ko perimti vadovavimo tradicijų.
Rezultatai ir nustebino
Tarptautinės vadovų paieškos organizacijos „Amrop Hever Group“ partneris Lietuvoje Audrius Šošas teigė esąs nustebintas tokių tyrimo rezultatų, nes Baltijos šalyse tokie dideli vadovų algų skirtumai – sunkiai tikėtini.
„Hay Group“ duomenimis, Latvijoje vadovų perkamoji galia mažesnė penktadaliu, o Estijoje – net trečdaliu mažesnė nei Lietuvoje.
„Algą sąlygoja vadovų poreikis rinkoje, todėl gali būti skirtumų lyginant su Vakarų Europa.
Bet, palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvoje šis poreikis nėra išskirtinis“, – sakė A.Šošas.
Jo teigimu, mūsų šalyje yra sričių, kuriose už darbą permokama. Viena tokių sričių – bankininkystė, kurioje jau susiformavo tokios tradicijos.
Bankininkystės sektoriuje vadovų kaita nėra toleruojama.
Per metus tapo milijonieriais
Pernai Lietuvoje 8 žmonės per mėnesį gavo didesnį nei 100 tūkst. litų atlyginimą. Taigi tokie darbuotojai po metų jau gali vadinti save milijonieriais.
Tuo tarpu didžiausios JAV bendrovės – mažmeninės prekybos tinklo „Wal-Mart“ prezidentas Lee Scottas pernai uždirbo apie 23 mln. JAV dolerių (57,5 mln. litų).
Pagrindinė alga sudarė 3,25 mln. litų per metus. Dar 10,75 mln. litų L.Scottas gavo kaip priedą už gerus įmonės rezultatus, 42,5 mln. litų jis uždirbo iš akcijų ir opcionų, o likusią sumą sudarė pensijų plano pakeitimai ir kitos kompensacijos.
Kitąmet L.Scotto alga turėtų padidėti iki 3,5 mln. litų – maždaug toks yra vidurkis tarp mažmeninės prekybos milžinų.