Šis Ukrainos ir Lenkijos naftos projektas sujungs Kaspijos ir Juodosios jūros naftos versloves su Baltijos jūros šalių vartotojais. Įgyvendinus projektą Lietuvą, aplenkiant Rusiją, galėtų pasiekti nafta iš Kazachstano ir Azerbaidžano.
Neseniai Lenkijoje vykusiame Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Gruzijos, Azerbaidžano naftos gabenimo įmonių atstovų susitikime pasirašytas ketinimų laiškas, pagal kurį Lietuvos valstybės valdoma bendrovė „Klaipėdos nafta“ taps šio projekto dalininke.
Kazachams susitikime atstovavo ambasados Lenkijoje atstovai.
Dar neaišku, ar šios šalies naftos bendrovė „Kazmunaigaz“ jungsis prie šio projekto.
„Klaipėdos nafta“ valdys 1 proc. projektui įgyvendinti jau įkurtos įmonės „Sarmatia“ akcijų.
Tačiau jei atlikus projekto galimybių studiją paaiškėtų, kad jis naudingas Lietuvai, „Klaipėdos nafta“ turės teisę savo dalį padidinti iki beveik 18 procentų.
„Klaipėdos naftos“ investicija į „Sarmatia“ įstatinio kapitalo didinimą sieks 120 tūkst. Lenkijos zlotų (110 tūkst. litų). Tam dar turi pritarti įmonės valdyba. Jei akcijų dalis vėliau būtų didinama, tam „Klaipėdos naftai“ reikėtų investuoti 2 mln. zlotų (1,8 mln. litų).
Iš Gdansko – į Būtingę
2004 metais įsteigtos „Sarmatia“ steigėjos yra Ukrainos ir Lenkijos naftos gabenimo bendrovės „Ukrtransnafta“ ir „PERN Przyjazn“. Prie projekto prisijungus kitoms šalims, „Sarmatia“ kapitalas didėtų iki 12 mln. zlotų (11 mln. litų).
Ukrainos Odesos ir Brodų naftotiekis jau yra pastatytas. Sujungus jį su Lenkijos Plocko naftos perdirbimo įmone, nafta galės būti gabenama iki pat Gdansko. Iš šio uosto tanklaiviais ji pasiektų Lietuvos Būtingės naftos terminalą.
Kaip teigė „Klaipėdos naftos“ vadovas Jurgis Aušra, Lietuvai nauda iš šio projekto priklauso nuo to, ar palankios bus naftos kainos Lenkijos Gdansko uoste, mat iš jo gabenti naftą tanklaiviais iki Būtingės būtų pigiau negu dabar iš Primorsko Rusijoje.
Tačiau naftos ekspertai įsitikinę, kad naftos kaina vamzdyno gale Gdanske bus didoka. Dėl to Lietuvai jungtis prie šio projekto nebus perspektyvu.
Labiausiai šiuo projektu turėtų būti suinteresuoti lenkai.
„Mažeikių nafta“ nesikiša
Naftos apsirūpinimo alternatyvų ieškoma Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“ valdomai „Mažeikių naftai“. Bet šių bendrovių naujajame projekte nėra.
„Klaipėdos naftos“ vadovas nenorėjo kalbėti apie tai, kodėl prie šio projekto nesijungia „Mažeikių nafta“, kuriai alternatyvūs naftos apsirūpinimo variantai ir yra reikalingi.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, Mažeikių įmonę valdantis „PKN Orlen“ dalyvavimu šiame projekte nenori galutinai suerzinti Rusijos, mat vis dar tikimasi, kad rusai atidarys naftotiekį į Lietuvą.
Gauti naftą vamzdynu iš Rusijos yra pigiausia. Bet naftotiekis iš Rusijos neva dėl ekologinių priežasčių jau metus yra uždarytas.
Ūkio ministras Vytas Navickas aiškino, kad Lietuva pakviesta dalyvauti projekte kaip šalis, todėl į projektą deleguota valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“, o ne „Mažeikių nafta“.
Vykdant šį projektą valstybė turės visą informaciją apie jo eigą, be to, galės teikti informaciją ir Europos Sąjungai.
Rusai viską žinojo
J.Aušra teigė, kad šis projektas strategiškai svarbus visai Europai, siekiančiai diversifikuoti apsirūpinimo nafta kelius.
Tuo tarpu Azerbaidžanui ir Kazachstanui tai gera proga tiekti naftą Europai apeinant Rusiją.
Odesos-Brodų-Plocko-Gdansko projektas pajudėjo iš vietos po šių metų gegužę penkių šalių prezidentų ir Kazachstano prezidento pasiuntinio pasirašytos deklaracijos dėl naftotiekio.
Pasak „Klaipėdos naftos“ vadovo, kadangi projektas gana jautrus, apie praėjusį susitikimą Lenkijoje visos projekto dalyvės susitarė kalbėti kuo mažiau.
Tiesa, rusai apie susitarimus viską žinojo iš anksto.