„Alytaus tekstilėje“ – suirutė. Tik taip galima pavadinti nenormalią padėtį, kai iš bankrotą ketinančios skelbti įmonės vadovai mėgina išgabenti vertingus įrenginius, o darbuotojai negautus atlyginimus atsiima audinių rietimais.
Vakar „Alytaus tekstilės“ generalinės direktorės Algidos Žūkevičienės kabinetas buvo tuščias.
Niekas negalėjo tiksliai pasakyti, kada ji čia vėl sugrįš, tačiau profsąjungos pirmininkui Algimantui Bujanauskui telefonu direktorė prasitarė atvyksianti antradienį. Tačiau penktadienio rytą į kombinatą ji atvažiavo ir į savo kabinetą atėjo lydima dviejų bendrovės „Apsaugos komanda“ Alytaus filialo darbuotojų. Kai ji išėjo į gamybą, vienas palydėjo, o kitas liko laukti prie kabineto sekretoriate.
Darbuotojai vienas po kito nešė sekretorei pareiškimus, kad jiems būtų apskaičiuotas įmonės įsiskolinimas, nes norėtų kuo greičiau kartu kreiptis į teismą. Tačiau pasirašyti šių pareiškimų nebuvo kam.
Darbuotojai prašys areštuoti turtą ir iškelti bankroto bylą.
Netrukus gali nelikti kam skaičiuoti tų įsiskolinimų, nes buhalterijos darbuotojai jau parašė prašymus atleisti iš darbo.
Vietoj pinigų – uždaryta kasa
Darbuotojai jau anksčiau reikalavo liautis ardžius įrenginius ir pardavinėjus juos kaip metalo laužą.
Direktorė aiškino, kad už juos gauti pinigai skiriami algoms išmokėti ir atsiskaityti su parašiusiais pareiškimus išeiti iš darbo.
Vakar įmonės kasos langelis netgi nebuvo atidarytas, nors vien šią savaitę iš įmonės išvežta keliolika automobilių metalo laužo – senų ir apynaujų ričiavimo, sukimo, verpimo staklių.
Ne tiktai šią ir praėjusią savaitę, bet ir gerokai anksčiau parašiusieji pareiškimus atleisti iš darbo kol kas nesulaukė pinigų.
Sklinda gandai, kad pinigai už metalo laužą patenka į vieno naujųjų įmonės savininkų – bendrovės „Marijampolės gelžbetonis“ sąskaitą.
Įrenginiai – į sunkvežimius
Dauguma įrenginius ardančių ir į sunkvežimius kraunančių darbuotojų dar negavę gegužės mėnesio atlyginimų.
Prie kraunamų išvežti įrenginių retsykiais pasirodydavo profsąjungos ir darbininkų sąjungos vadovai, kiti darbuotojai, bet tuomet krovėjai ir pirkėjai bandydavo apsimesti nedirbantys.
Ne vienas iš jų sakė, kad šių darbų organizatoriai gavę sutikimą iš profsąjungos, nors tai atvirai neigė patys lyderiai.
Įdomu tai, kad pačios generalinės direktorės įsakymu nė vienas automobilis su metalo laužu negali būti išvežtas be jos parašo.
Vis dėlto ketvirtadienį įrenginiai buvo kraunami, nors A.Žūkevičienė žadėjo pasirodyti įmonėje tik antradienį. Žmonės spėliojo, gal vadovė įmonėje pasirodys paslapčia ar pasirašys kur nors pakelėje.
Dauguma parduodamų įrenginių užstatyti bankams, elektros, šilumos, vandentiekio įmonėms ir kitiems kreditoriams, tačiau įmonėje nė vienas jų atstovas nesirodo.
Įsigijo už buto Vilniuje kainą
„Naujieji savininkai mus mulkino du mėnesius žadėdami išanalizuoti įmonės situaciją ir parengti verslo planą bent daliai gamybos atnaujinti. Kantriai laukėme.
O jie tą laiką panaudojo tik akcijomis spekuliuoti biržoje ir pasipelnyti pardavę įrenginius“, – piktinosi darbuotojai.
„Lietuvos rytas“ vakar jau atskleidė gudrią naujųjų įmonės savininkų schemą: vos už vidutinio buto sostinėje kainą – 358,3 tūkst. litų įsigiję 69,56 proc. „Alytaus tekstilės“ akcijų, jie sugebėjo atsiimti investicijas su kaupu.
Spėjama, kad dalį šių akcijų pardavę biržoje šie veikėjai sugebėjo uždirbti mažiausiai pusę milijono litų pelno. Ne mažiau galėjo būti gauta parduodant įrenginius.
Keturiems neaiškios reputacijos verslininkams gegužės mėnesį buvo parduota apie 30 hektarų teritorija su statiniais ir visomis komunikacijomis, geležinkelio atšaka.
Verpykloje audimo staklėse buvo palikti pelyti ir pūti ne vieną milijoną litų kainuojantys kalnai verpalų, sandėliuose – gausybė audinių rietimų, įvairių tekstilės siuvinių.
Vakar kai kurie dabartiniai įmonės savininkai netgi pareiškė ketinantys ir toliau čia šeimininkauti: jie žada dalyvauti turto pardavimo aukcionuose.
Atlyginimas – audiniais
Praėjusią savaitę darbuotojams leista atsiimti vieno ar kelių mėnesių vėluojančius atlyginimus audiniais – perpus mažesne nei parduotuvėse kaina.
„Įmonė už 2 mėnesius man skolinga 1300 litų. Išsirinkau apie 500 metrų įvairių audinių. Siūsiu patalynę. Bandysiu parduoti, nes reikia valgyti. Audinio juk negrauši“, – sakė viena darbuotoja.
Keletas darbuotojų laukė eilės prie sandėlio, kol galės išsirinkti labiausiai jiems patikusius audinius. Jų čia dar yra daug ir įvairių, nors patiems tekstilininkams asortimentas atrodo menkas.
Prisiminimas sau ir vaikams
Ilgametė darbuotoja sakė už vieno mėnesio atlyginimą pasiimsianti audinių, kad pasiūtų kuo daugiau patalynės komplektų sau ir artimiesiems.
„Alytaus tekstilės“ audinių kokybė buvo labai gera. Padovanosiu trims dukroms, anūkams – ir tiems, kurių dar sulauksiu. Bus puikus prisiminimas“, – kalbėjo moteris.
Bet dalis darbuotojų tikino nenorintys imti atlyginimų audiniais, kadangi Alytuje ir aplinkiniuose rajonuose jais jau visi apsirūpinę.
Tai naudinga tiktai tiems, kurie sugeba išvežti parduoti patalynės komplektus į kitus regionus.
Nesusigundę audiniais laukia, kad teismas paskelbtų bankrotą ir jie kaip pirmieji kreditoriai atgautų pinigus.