2008-2012 metais EK skyrė Lietuvai tik 8,85 mln. tonų per metus.
Tuo tarpu šalis prašė 11 milijonų ATL per metus.
Įmonių apetitas buvo dar didesnis – 16,6 miln. tonų.
Premjeras Gediminas Kirkilas sakė tikįs, kad Lietuva skųsis Europos teisingumo teismui, nes reikia apginti šalies gamintojus.
Juolab kad Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, daugiausia sumažino teršalų išmetimą.
Galutinį sprendimą Vyriausybė priims Strateginio planavimo komiteto posėdyje.
Skųsis ir kitos šalys
EK sprendimu dėl suteiktų ATL yra pasipiktinusios ir kitos Baltijos šalys. Jos taip pat ketina kreiptis į teismą. Ieškinį jam jau pateikė Slovakija.
Ūkio ministerija dabar skaičiuoja, kokią įtaką Lietuvos verslui padarys toks menkas EK skirtas ATL kiekis.
Apie kreipimąsi į Europos teisingumo teismą yra kalbėjęs ir aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.
Dabar Lietuva turi 12 milijonų tonų per metus teršimo kvotą. Pusę jos sunaudoja pati, kitą dalį parduoda.
Tai ir pablogino Lietuvos derybų pozicijas su EK.
Lietuvos pramonininkai būgštauja, kad dėl ATL stygiaus teks juos pirkti iš kitų šalių, ir dėl to didės produkcijos savikaina.
Skambina pavojaus varpais
Vienas didžiausių teršėjų – cemento gamintojas „Akmenės cementas“ kalba apie tai, kad gamyklos gaminamas cementas brangs net 40 procentų.
Numatytas ATL kiekis visiškai netenkina ir Lietuvos elektrinės, kuri nuo 2010 metų taps pagrindine elektros gamintoja Lietuvoje.
Lietuvos elektrinės technikos direktorius Viktoras Mekas teigė, kad skirstant ATL leidimus nebuvo atsižvelgta į tai, jog 2009 metais nustos veikti Ignalinos atominė elektrinė ir Lietuvos elektrinė gamins daug daugiau elektros.
Dabar per metus ji veikia mažiausiai 60 megavatų galia, tuo tarpu vėliau galingumas didės iki mažiausiai 1000 megavatų.
Be to, elektrinė degins ne tik mažiau teršiančias gamtines dujas, bet ir kur kas aplinką labiau teršiantį mazutą.
V.Mekas pabrėžė, kad jei ATL leidimus teks pirkti, tai turės didelės įtakos elektros energijos kainoms.
Šilumininkai siūlo pagalbą
Tuo tarpu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija siūlosi tapti teršėjų konsultante, kaip mažinti aplinkos taršą.
„Šilumos tiekėjai jau ne vienerius metus aktyviai investuoja į aplinkos taršą mažinančius įrenginius, todėl galėtų tapti teršėjų konsultantais šiuo klausimu“, – teigė asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas.
Per pastaruosius ketverius metus šilumos tiekimo įmonės į atmosferą išmetamų teršalų kiekį sumažino maždaug 30 procentų.
Išeitis – deginti biokurą?
Šilumos tiekimo įmonės pastaruoju metu katilinėse diegia modernius filtrus ir degiklius bei investuoja į biokuru kūrenamų katilinių statybas. Deginant vietinį kurą aplinka neteršiama anglies dvideginiu.
Šiuo metu šalyje veikia per 200 biokurą deginančių katilinių, kuriose 2006 metais buvo pagaminta 14 procentų centralizuotai tiekiamos šilumos.
Plėtojant centralizuoto šildymo sistemą, vietiniu kuru kūrenamose katilinėse 2007 metais numatoma pagaminti 17 proc., o 2020 metais – per 23 procentus šilumos.
„Šilumos tiekimo įmonių investicijos į biokuro įrenginius leidžia Lietuvai vadintis biokuro gamybos ir vartojimo lydere Rytų Europos regione“, – aiškino V.Stasiūnas.
Biokuro rinkos plėtra naudinga ne tiktai aplinkosaugai, bet ir šalies ūkiui, nes kuriamos naujos darbo vietos regionuose, mažinama Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos importuojant gamtines dujas.
Pasiūlė pirmuosius sandorius
Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalyse finansų grupės „Nordea“ padalinys „Nordea Bank Lietuva“ nuo šio mėnesio pradėjo siūlyti pirmuosius išankstinius aplinkos taršos leidimų prekybos sandorius.
Bankas siūlo šalies bendrovėms pirkti ir parduoti anglies dioksido leidimo kvotas išankstinių sandorių rinkoje – tai pirmieji tokio tipo sandoriai Lietuvos bankininkystės sektoriuje.
„Nuo šiol Lietuvos įmonėms galime pasiūlyti ir prekybą apyvartiniais taršos leidimais išankstinių sandorių rinkoje – tai naujausia paslauga Lietuvos finansų rinkoje.
Dėl to šalies įmonės, planuodamos aplinkos taršos leidimų poreikį 2008-2012 metais, gali fiksuoti būsimas išlaidas ar pajamas iš apyvartinių taršos leidimų jau šiandien“, – teigė „Nordea Bank Lietuva“ finansų rinkų ekspertė Vylūnė Urbonienė.
Banko duomenimis, 2008-2012 metais apyvartiniai taršos leidimai bus paskirstomi 134 Lietuvos įmonėms.