Ryškus nekilnojamo turto kainų augimo sulėtėjimas buvo užfiksuotas keletoje Europos valstybių. Estijoje būsto kainos per pirmąjį 2007 metų ketvirtį išaugo 5,68 proc., tuo tarpu palyginus 2006 ir 2005 metų pirmuosius ketvirčius nekilnojamais turtas šalyje brango 77,52 procento.
Išaugusios palūkanų normos bei kaistančios ekonomikos buvo pagrindinės kainų lėtėjimo priežastys. Europos centrinis bankas per metus palūkanas didino 9 kartus. Nuo 2 proc. buvusių 2006 metų lapkritį iki 4 proc. 2007 metų birželio mėnesį.
Airijoje nekilnojamojo turto kainos 2006 metų pirmąjį ketvirtį augo 12,07 proc., tuo tarpu 2007 metų pirmąjį ketvirtį jos didėjo 7,44 procento.
JAV nekilnojamojo turto kainų augimas taip pat sulėtėjo iki 4,07 proc., kai 2006 metų pirmąjį ketvirtį augo 12,78 procento. JAV centrinis bankas palūkanų normą padidino nuo 1 proc. buvusio 2007 metų gegužę iki 5,25 proc. užfiksuoto 2006 metų birželį. Šis palūkanų didinimas sukėlė nemažai problemų paskolų gavėjams su didesne rizika.
Tačiau valstybės nepriklausančios Euro zonai fiksavo didesnius nekilnojamo turto kainų augimus nei valstybės, kuriose valiuta yra euras. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Latvija, kurios nekilnojamo turto kainos per pirmąjį 2007 metų ketvirtį augo sparčiausiai. Per pirmąjį 2006 metų ketvirtį Latvijos sostinėje Rygoje būsto kainos augo 35,64 proc., o per pirmąjį 2007 metų ketvirtį – 61,91 procento. Tačiau paskutinieji duomenys rodo, kad nekilnojamojo turto kainų augimas pradėjo lėtėti ir šioje šalyje.
Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamasis turtas brango 26,32 proc., tuo tarpu praėjusiais metais per pirmąjį ketvirtį būstas brango 25 procentais. Lietuvos centrinis bankas nuo šių metų kovo iki birželio palūkanų normą padidino 0,4 proc. punkto iki 2,6 procento.