Tačiau gamintojai tvirtina, kad jos didės ir toliau.
„Iš esmės per metus kainos nepasikeitė. Tiesiog pavasarį buvo nemažas nuosmukis, kadangi Lenkijoje susikaupė daug pigios paukštienos, kuri pateko į mūsų šalį.
Nenorėdami prarasti rinkos, tuomet turėjome atpiginti produkciją ir mes. Tačiau nuo pavasario vištiena jau pabrango apie pusę lito už kilogramą“, – sakė Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Vytautas Tėvelis.
Labiausiai pabrango filė
Tiesa, kai kurios vištienos dalys – blauzdelės ar kumpeliai – kol kas brango nesmarkiai, keliais arba keliasdešimčia centų už kilogramą.
Kur kas didesnis buvo vištų krūtinėlių filė kainų šuolis.
Pavyzdžiui, sostinės Halės turgavietėje dar prieš trejetą mėnesių ji kainavo 11,99 lito už kilogramą, o dabar jau 14,99 lito.
Pasak V.Tėvelio, tai visiškai normalu: visoje Europoje vasarą padidėja filė paklausa, kartais jos net pristinga, todėl kyla kainos.
Laukia dar vienas šuolis
Tačiau artimiausiais mėnesiais ir Lietuvoje, ir kitose Europos valstybėse paukštiena turėtų dar pabrangti.
„Viena vertus, brangsta viskas – dujos, elektra. Taip pat tenka kelti atlyginimus darbuotojams. Juk jie negali kelis kartus skirtis nuo kitų profesijų atstovų algų, juolab kad vis dažniau susiduriame su darbo jėgos stygiumi“, – aiškino V.Tėvelis.
Bet labiausiai paukštininkams atsilieps brangstantys pašariniai kviečiai, kurie yra pagrindinis viščiukų lesalo komponentas.
Praėjusiais metais tokių grūdų tona kainavo apie 300 litų.
Tuo tarpu dabar jau tenka mokėti 570-590 litų, o netrukus kaina greičiausiai perkops ir 600 litų už toną ribą.
„Susidarius tokioms sąlygoms, didėjančios kainos nieku gyvu nereikš didesnio mūsų įmonės pelningumo. Paprasčiausiai reikia išgyventi“, – aiškino V.Tėvelis.
Ligos – jau praeitis?
Prieš keletą metų paukštienos kaina buvo nukritusi dėl kilusios panikos: kai kuriose valstybėse buvo pastebėtas paukščių gripo protrūkis.
Tiesa, Lietuvos jis nepasiekė.
Pasak Vilniaus paukštyno vadovo, šios ligos grėsmė išliko, nes kai kur užsienyje dar užfiksuojami nedideli židiniai.
Bet paukštynai jau ėmėsi profilaktinių priemonių, kad užkratas į juos nepatektų.
Europoje užfiksuotas ir vadinamosios Niukaslio ligos protrūkis.
Dėl to kai kurios valstybės buvo uždraudusios įvežti paukštieną iš kitų šalių, pavyzdžiui, Estijos.
„Dabar jau apie pusę Europos vištų augintojų naudoja vakcinas nuo šios ligos.
Estai mėgino to nedaryti, tačiau pastaruoju metu jų nuomonė pasikeitė. Tuo tarpu Lietuvos paukštininkai vakcinas naudoja jau seniai“, – užtikrino V.Tėvelis.
Lietuviai pasivijo Europą
Didžioji dalis Lietuvoje pagaminamos paukštienos suvartojama vidaus rinkoje. Per mėnesį į užsienį parduodama tik apie 1000 tonų vištienos.
Tuo tarpu per metus vienas Lietuvos gyventojas jos suvalgo vidutiniškai apie 22 kilogramus. Tai – beveik Europos vidurkis, kuris siekia 24,5 kilogramo vienam žmogui.
Tiesa, tiek lietuviai, tiek europiečiai apetitu gerokai atsilieka nuo amerikiečių. JAV pilietis per metus sušlamščia vidutiniškai 45 ir daugiau kilogramų paukštienos.