Stabili makroekonominė aplinka ir spartus BVP augimas sudarys palankias sąlygas tiek vertybinių popierių, tiek ir nekilnojamo turto rinkoms. Ilgu laikotarpiu akcijų grąžos kaita koreliuoja su nominalaus BVP augimu, o nekilnojamo turto kainos - su BVP, tenkančio vienam gyventojui, rodiklio pokyčiu. Atsižvelgiant į Europos Komisijos ilgalaikes prognozes, Senosios Europos šalyse numatomi realaus BVP augimo tempai sudaro apie 2 proc., tokiu būdu ilgalaikis investavimas į Baltijos biržas leistų tikėtis apie 3 proc. punktais spartesnio realaus grąžos augimo.
Nepaisant sparčių augimo tempų, Baltijos šalys išlieka vienos neturtingiausių Europos Sąjungos (ES) kontekste. Analitikų vertinimu, pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, 2020–2025 metais bus pasiektas 80-90 proc. būsimojo ES vidurkio lygis. Iki 2015 metais Baltijos šalis pasieks ES paramos lėšos, kurių įsisavinimo poveikis jausis dar keletą metų vėliau, todėl pajamų konvergavimo į ES lygį tempas priklausys ir nuo to, kaip šalims pavyks įsisavinti minėtą paramą. Šios prielaidos, eliminuojant trumpalaikių veiksnių įtaką, leidžia tikėtis spartesnio nei ES nekilnojamo turto kainų augimo. „Orion Securities“ mano, kad Baltijos regionas yra patrauklus ilgalaikiam investavimui.
Tačiau trumpojo ir iš dalies vidutinio laikotarpio perspektyva yra ne tokia šviesi. Visose trijose šalyse pagrindinis ekonomikos „degimo variklis“ buvo (ir išlieka) spartūs kredito augimo, kurį skatino nekilnojamo turto rinkų bumas, tempai. Nesubalansuotas, galima sakyti, vien tik vidaus paklausos nulemtas ekonomikos augimas sukuria ekonomikos perkaitimo prielaidas. Be to, besitęsianti neigiamų realių palūkanų bei santykinai laisvos fiskalinės politikos aplinka leidžia prognozuoti tolesnį ekonomikos disbalansų augimą.
Šiame kontekste silpniausia grandis yra Latvijos nacionalinė valiuta latas. Analitikai rekomenduoja stebėti latų ir eurų palūkanų skirtumą, kuris yra aiškiausias galimos finansų krizės signalas. Šiuo metu palūkanų skirtumas yra akivaizdžiai sumažėjęs, palyginti su 2007 metų pavasario laikotarpiu, tačiau augantis einamosios sąskaitos deficitas, sparti vartojimo kainų kaita rodo, kad spaudimas fiksuotam lato kursui išlieka. Nemažėjančią Latvijos ekonomikos perkaitimo riziką patvirtina ir „Fitch“ agentūra, mažindama Latvijos skolinimosi reitingus.
Nekilnojamo turto rinkos, nepaisant palankios palūkanų aplinkos ir augančių disponuojamųjų pajamų, yra rizikingiausia investicija Baltijos šalyse. Nekilnojamojo turto kainos yra aiškiai per didelės, tiek įvertinus esamus pajamų, tiek ir grąžos lygius. Nors šiuo metu ir sunku prognozuoti kainų korekcijos mastą, tačiau ekspertai rekomenduoja susilaikyti nuo investicijų į nekilnojamąjį turtą, ypač Latvijoje, kur daugelis rodiklių (kainų ir pajamų santykis, rentos pajamingumo ir ilgalaikių palūkanų normos skirtumas) rodo didžiausius nekilnojamo turto santykinių kainų nukrypimus.
Tuo tarpu akcijų rinkų kainų kaita yra daug nuosaikesnė ir, nepaisant pastarosios savaitės korekcijų, teigiamos pelningumo perspektyvos artimiausioje ateityje sukuria investavimui palankią aplinką. Kita vertus, „Orion Securities“ nuomone, nestabili padėti Latvijoje didina riziką ir kaimyninėse rinkose. Todėl didėjant spaudimui devalvuoti latą, ekspertai rekomenduoja parduoti Lietuvos bei Estijos vertybinius popierius.