Vilniuje – naujos „Boeing“ gydyklos

Keleivinių lėktuvų techninis aptarnavimas ir remontas – tai daugiamilijardinė pasaulio aeronautikos verslo šaka, be kurios neįmanoma įsivaizduoti šiandieninio keleivinio oro transporto. Trumpi lėktuvų techniniai patikrinimai tarp skrydžių – tarsi automobilių stabtelėjimai automagistralių degalinėse.

Šiais laikais lėktuvai net po 20 valandų per parą išbūna ore. Ir taip kasdien, kas savaitę, kas mėnesį. Kas 300 skrydžio valandų „Boeing 737“ sustoja oro uostų peronuose 3–4 paroms atlikti išsamesnę techninę apžiūrą. Tačiau po 3 000–4 000 valandų skrydžio bazinis techninis aptarnavimas jau atliekamas angare, kuris trunka 1–4 savaites. Dar ilgesnių „atostogų“ „Boeing 737“ sustoja maždaug kas 22 000 valandų. Techniniai darbai tuomet trunka beveik mėnesį, o kartais ir 3–4 mėnesius.

Kiek kainuoja tokie lėktuvų apsilankymai angare?

Specialistai dažnai vengia atsakyti į tokį klausimą, aiškindami, kad viskas priklauso nuo darbų apimties, rastų defektų ir jų šalinimui sugaišto laiko. „Nuo vieno milijono dolerių“, – toks atsakymas kartais nuskamba parodose ir aviasalonuose.

Skaičius nėra stulbinamas – po angarų stogais keleiviniuose lėktuvuose atliekami sudėtingi darbai. Angaras – tai ne vien stogas, priedanga nuo lietaus, vėjo ar sniego. Tai patalpa, kurioje telpa šiuolaikiniai orlaiviai, o jų remontui būtinos sąlygos ne paprastesnės nei naujų lėktuvų gamybai. Orlaivių techninio aptarnavimo ir remonto rinka pasaulyje intensyviai auga. Kai kurių šaltinių teigimu, 2007 metais jos apimtys turėtų siekti 60 mlrd. USD.

Į „flyLAL Technics“ naująjį angarą Vilniuje investuota beveik 18 mln. Lt papildomų investicijų – statyboms ir naujai įrangai įsigyti. Keli tūkstančiai kvadratinių metrų statybų Vilniuje – beveik nieko nereiškia, tačiau dvi naujos vietos „Boeing 737“ techniniam aptarnavimui – svarbus faktas ne tik Lietuvai, bet ir Europos civilinei aviacijai.

Naujasis angaras išaugo atokiau nuo savo pirmtako, kuriame kadaise glaudėsi JAK-42 ir Tu-134A keleiviniai lėktuvai.

„Dėl tokio sprendimo įsigijome savotišką savą „kiemą“ oro uosto perone. Žiemą – užuovėja, vasarą – šešėlis“, – sako „flyLAL Technics“ vadovai. – Čia bus galima greitai pašalinti netikėtus visų pro Vilnių praskrendančių aviakompanijų lėktuvų gedimus. Galbūt ir šį plotą ateityje uždengsime stogu.“

Iki „Air France-KLM“, „Lufthansa“ ar SAS lėktuvų remonto pajėgumų ar jų angarų, talpinančių ir milžiniškus „Boeing 747“ ar „Airbus A380“, dar toloka, bet Lietuva jau tapo svarbiu „Boeing 737“ remonto centru Europoje.

Vilniuje oro bendrovės gali gauti tokias paslaugas, kokias siūlo ir JAV aviacijos pramonės lyderis „Boeing“ – naujausias lėktuvų priežiūros programas ar nuolaidas keičiant naudotus agregatus į naujus.

„flyLAL Technics“ naudojasi beveik 80 pasaulio tiekėjų paslaugomis. Tai medžiagos, skysčiai, variklių, prietaisų dalys, įvairūs komponentai.

Šiuo metu „flyLAL Technics“ atlieka visus „Boeing 737 Clasic“ aptarnavimo darbus ir tuo gerokai lenkia panašias Rygos ir Talino įmones, kurios skelbiasi, kad ateityje imsis ir „Boeing 737 Next Generation“ aptarnavimo. Tačiau tai – kol kas tik pareiškimai.

„Boeing 737 Clasic“ orlaivių grupei priskiriami „Boeing 737-300“, „Boeing 737-400“ ir „Boeing 737-500“ lėktuvai. O naujajai lėktuvų kartai – „Boeing 737-600“, „Boeing 737-700“, „Boeing 737-800“ ir „Boeing 737-900“.

Tam, kad Vilniuje galima būtų atlikti naujosios kartos orlaivių remonto darbus, tereikia laiko parengti specialistus. Tačiau tokio poreikio kol kas nėra. Pati „flyLAL“ oro linijų bendrovė šiuo metu naudoja tik „Boeing 737 Clasic“ lėktuvus. Tačiau įsigijus naujosios kartos „Boeing 737 NG“ ir „flyLAL Technics“ kasdienės užduotys pasikeistų.

Be „Boeing 737“ techninio aptarnavimo, „flyLAL Technics“ atlieka ir visus techninius darbus lėktuvuose SAAB 2000 ir SAAB 340, lėktuvų ATR-42 ir „Fokker-50“ priežiūrą bei agregatų remontą. Konkurencija įmonės „flyLAL Technics“ paslaugoms Lietuvoje kol kas tik teorinė. Mažesnės įmonės atlieka tik kasdienius lėktuvų apžiūros darbus.

Rimtesni konkurencijos židiniai formuojasi Rygoje ir Taline. Talino „Air Maintenance Estonia“ (AME) yra SAS padalinys. Bendra įmonė Rygoje, įkurta latvių kompanijos „Concors“ ir stambios Šveicarijos „SR Technics“ grupės, teikiančios lėktuvų aptarnavimo paslaugas visame pasaulyje, susidūrė su rimtu specialistų trūkumu.

„SAS Maintenance Training“ 2006 metų pabaigoje įsteigė atskirą padalinį Rygoje ruošti šios srities specialistus. Tačiau jų trūkumas šiuo metu pastebimas visoje Europoje. Vien „Lufthansa Technik AG“ pernai į savo darbuotojų apmokymus investavo 40 mln. EUR ir paskelbė 2007–2009 metais priimsianti į darbą 400 bakalaurų.

Praktiškai iki 1991 metų pabaigos „Lietuvos avialinijos“ naudojo tik buvusios SSRS gamybos keleivinius lėktuvus Tu-134A, JAK-42, An-24. Pirmieji kvalifikuoti specialistai aptarnauti „Lietuvos avialinijų“ „Boeing 737-200“ buvo parengti 1992 metais. Tačiau jie atlikdavo tik vadinamąją linijinę lėktuvų priežiūrą dalyvaujant instruktoriams. Bazinei lėktuvų priežiūrai ir rimtesnių defektų šalinimui buvo naudojamasi Vengrijos ir Izraelio aviakompanijų paslaugomis.

Apie būtinybę, kad lėktuvų techninės priežiūros standartai Lietuvoje turėtų atitikti Europos „JAR-145/Joint Aviation Requirements“ reikalavimus, pirmą kartą prabilta 1993 metais. Tačiau tada tai buvo per sunki užduotis – turėjo būti atestuojamas ne tik lėktuvų aptarnavimo personalas, bet ir aviakompanijos patalpos, įranga, technologijos, kokybės valdymo sistema ir net Lietuvos valstybinės skrydžių saugos priežiūros institucijos.

Padėtis keitėsi, tobulėjo lėktuvų remonto sistema, aviacijos įstatymai. Po ne vieno audito, kuriuos atliko Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), Europos JAA (angl. Joint Aviation Authority), SAAB, „Boeing“ ir konsultacinės kokybės valdymo kompanijos, „flyLAL Technics“ 2000 metais pirmą kartą buvo atestuota kaip atitinkanti Europos standartus, šių dienų Europos skrydžių saugos agentūros EASA (PART 145) reikalavimus.

„Regional“ („Air France“ antrinė įmonė), „Air Mediteranee“, „Happag Loyd Express“, „airBaltic“, „SKY Express“, „AeroSvit“, „Transaero“, „S7 Airlines“, „KD Avia“, „SAT Air“, „Belavia“, „Aurela“, „DOT“, „Aviavilsa“, „Amber Air“ yra aviakompanijos, kurios jau naudojosi „flyLAL Technics“ bazinės lėktuvų priežiūros paslaugomis.

Lietuvos specialistai būtiną kvalifikaciją įgijo „SAS Flight Academy“, „Lufthansa Technical Training“, „Boeing Flight Safety International“, „Bureau Veritas“, „Crossair“, „Oxford Aviation College“, „CFM International“, „Sabena“ ir kituose mokymo centruose.

Be to, „flyLAL Technics“ kasmet auditą atlieka Lietuvos CAA, Europos skrydžių saugos agentūra EASA, Švedijos lėktuvų gamintojas SAAB, kas porą metų – „Boeing“. Darbą taip pat kontroliuoja ir valstybių, kuriose yra registruoti Lietuvoje remontuojami orlaiviai, skrydžių saugos institucijos. Tačiau darbų kokybė vertinama ne vien auditu. Pasaulinė orlaivių patikimumo analizės programa kasdien kompiuterio ekrane gali pateikti lėktuvų techninės priežiūros kokybės įvertinimą bet kurioje iš pasaulio aviakompanijų.

Bendra aviacinių reikalavimų filosofija numato ir nuorodas į reikalavimus, skirtus lėktuvų gamybai ir projektavimui, bei šimtus aeronautikos standartų, taikomų medžiagoms ir orlaivių komponentams. Taigi aviacinių reikalavimų lygis pasaulyje kyla kasdien.

Žmogiškasis veiksnys. Ši sąvoka dažnai reiškia žmogaus galimybę suklysti. Profesionalioje aviacijoje „žmogiškasis veiksnys“ – tai žmogaus supratimo pranašumas prieš šių dienų technologijas. Kompiuteris ar mašina, kad ir kokie tobuli būtų, modeliuoja ir vertina tik tokias situacijas, kokios yra arba buvo. Vertinti būsimas situacijas ar kokios jos galėtų būti, savo suvokimu gali tik žmogus, turintis atitinkamą patirtį.

Futuristinės prognozės byloja, kad į oro transportą ateinant naujausios kartos orlaiviams, tokiems kaip „Boeing 787 Dreamliner“, „Airbus A380“ ir „Airbus A350“, atsiras ir visai nauja mechanikų bei inžinierių karta, kurie su savimi nešiosis ne įrankius, o kompiuterius ir lėktuvas tarsi pats jiems pasakos apie savo sveikatą ir nurodys, ką reikia sutvarkyti.

Keleivius galbūt gali šiurpinti toks absoliutus pasitikėjimas elektronika, tačiau kad netrukus ateis visiškai nauja inžinierių karta – neabejojama. Taip pat susiformuos ir naujos „žmogiškojo veiksnio“ aplinkybės.

„flyLAL Technics“, planuojanti vienu metu angaruose aptarnauti ne du, o keturis „Boeing 737“ lėktuvus, turės padidinti savo darbuotojų skaičių iki 220 ir priimti į darbą mažiausiai 60–70 žmonių. Aeronautikos pramonėje tai labai sudėtingas procesas. Pavyzdžiui, natūrali darbuotojų kaita „flyLAL Technics“ kasmet yra tik 5–6 specialistai. Net priimtas į darbą diplomuotas aviacijos inžinierius negali iškart imtis tiesioginių darbo užduočių.

Bendrovės atstovai sako, kad naujojo angaro atidarymas – tiesiog stebuklas naujajai aviacijos inžinierių kartai. Šiemet jau priimta dvidešimt žmonių, ką tik baigusių institutą. O svarbiausia – grįžta specialistai iš Vakarų, uždarbiavę JAV ir Europoje.

Kai keleiviniam lėktuvui atliekamas bazinis techninis aptarnavimas, kai lėktuvas praktiškai išrenkamas, randama ir labai nestandartinių gedimų, pažeidimų ar defektų. Jų remontas reikalauja labai išskirtinių „Boeing“ instrukcijų. „flyLAL Technics“ inžinerijos skyriuje dirba 14 žmonių, atliekančių projektinius remontų darbus ir derinančių juos su lėktuvo gamintoju.

Pernai „Boeing“ įsteigė naują padalinį „Boeing Comercial Airplanes Operations Center“, teikiantį skubias inžinerinės pagalbos paslaugas visiems „Boeing“ vartotojams 24 valandas per parą. „Boeing“ per dieną iš viso pasaulio sulaukia vidutiniškai 55 užsakymų ar 150 vartotojų skambučių, susijusių su nestandartinių lėktuvų aptarnavimo ar remonto klausimais. Klientams aptarnauti naudojama naujausia technologinė įranga.

„Negalime nė kiek delsti, – mini šio centro viceprezidentas Lou Mancini. – Žinome, kad kiekvieną minutę, kol vykdome užsakymą, mūsų klientų lėktuvas stovi ant žemės.“ Šiandieniniai telekomunikacijų tinklai, skaitmeninė grafika suteikia „Boeing“ konstruktoriams galimybę pateikti užsakovams patarimus ir sprendimus akimirksniu. Tai šių dienų keleivinių lėktuvų aptarnavimo realija.

2007 metais „flyLAL Technics“ planuoja gauti 18,9 mln. EUR pajamų. 2008 metais – 21,3 mln. EUR, 2009 metais – 24,9 mln. EUR. 2006 metais gauta tik 8,7 mln. EUR pajamų. Taigi padvigubinus gamybinius plotus pajamos turėtų išaugti beveik trigubai.