Manė, kad atėjo pasaulio pabaiga
Raseinių sen., Kulkių kaimo gyventojas Leonas Sabaliauskas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, jog antradienį apie 16 val., dangus visiškai aptemo. „Maniau, kad atėjo pasaulio pabaiga, – stebėjosi sodietis. – Paskui pakilo stiprus vėjas ir iš juodo debesies pasipylė stalo teniso kamuoliuko dydžio ledai. Gamtos stichija siautėjo apie pusvalandį. Po krušos visas kiemas buvo pasidengęs ledo gabalais.“
Pasak raseiniškių žemdirbių, kruša, lydima stipraus vėjo, iškrito siaurame ruože – Raseinių seniūnijos ribose.
Žuvo rapsų derlius
Raseinių r., Norgėlų kaimo ūkininkai Gražina ir Algirdas Čiarai „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, jog iki antradienio 15 val. Raseinių sen. Kulkių ir Žičkiškės kaimuose apsėti 124 ha rapsų žadėjo gražų derlių. Tačiau apie 16 val. jie iš savo ūkio konsultanto Rimo Mockaus sulaukė telefono skambučio. „Paskambinęs jis paklausė, ar buvome rapsų lauke, – prisiminė ūkio šeimininkas A. Čiaras. – Pasakiau, jog buvau vakar – kad paspartinčiau rapsų brendimą, juos purškiau raundapu. Tuomet konsultantas pasakė, kad mums jau nebereikės tų rapsų kulti.“
Anot žemdirbių, po pokalbio su R. Mockumi jie sėdo į mašiną ir nurūko į Kulkių kaime esantį 50 ha rapsų lauką pažiūrėti. Nuvažiavę prie pasėlių išvydo pritrenkiantį vaizdą.
– Jau iš tolo pamatėme, kad laukas baltuoja. Priėję arčiau išvydome, kad visos rapsų ankštys atsidariusios, o sėklos išbirusiosios ant žemės, – sielojosi ūkininkas A. Čiaras.
– Tuomet nuvažiavome pažiūrėti pasėlių į netoliese esantį Žičkiškės kaimą. Ten irgi auginame 50 ha rapsų. Maždaug pusę šio lauko rapsų kruša irgi buvo nukūlusi, o kitoje pusėje – dar apie 30 proc. derliaus liko varpose. Ten rapsai dar nebuvo visiškai prinokę, todėl ledo gabalai nesugebėjo jų „nukulti“.
Kruša nusinešė beveik visas ūkio pajamas
Norgėlų kaimo ūkininkai Čiarai teigia, kad kruša nusinešė beveik visas jų ūkio pajamas.
– Nors gamtos sąlygos šiemet buvo labai permainingos, tačiau mums pavyko užauginti gana gerus vasarinius rapsus, – atviravo ūkininkė G. Čiarienė. – Planavome prikulti po 2 t/ha rapsų. Mūsų skaičiavimu, kruša ant žemės išbarstė maždaug 140 t rapsų. Šiuo metu supirkėjai moka po 900 Lt/t. Vadinasi, patyrėme maždaug 126 tūkst. Lt nuostolių.
Anot augalininkystės ūkio šeimininkų, tai toli gražu dar ne visi dėl gamtos stichijos patirti nuostoliai. „Nors rapsų derlius ir žuvo, tačiau būsime priversti kombainu nupjauti likusius stagarus ir juos susmulkinti, – aiškino A. Čiaras. – Kitaip nebus galima suarti lauko. Vadinasi, dar teks tuščiai eikvoti brangiai kainuojančius degalus.“
„Kol nėra draudimo, valdžia privalo nuostolius kompensuoti“
Anot ūkio šeimininkės G. Čiarienės, niekam ne paslaptis, kad žemdirbio sėkmė priklauso nuo gamtos sąlygų. O mūsų šalyje jos labai permainingos. Vienais metais šalnos pakanda gležnus pasėlių daigelius, kitais pasėliai žūva nuo sausros, liūties ar krušos.
– Ūkininkauju 12 metų. Kasmet kreipiuosi į privačias draudimo bendroves, norėdama apdrausti pasėlius, bet jų vadovai apie tai nenori net kalbėti, – sielojosi G. Čiarienė. – Šiandien mano ūkį ištiko didelė tragedija. Todėl tenka tik apgailestauti, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį šalies Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija taip ir nesugebėjo ūkininkams sukurti pasėlių draudimo sistemos.
Pasak raseiniškių ūkininkų, kol nėra pasėlių draudimo, tol šalies Vyriausybė turi jausti moralinę atsakomybę prieš žemdirbius ir gamtos stichijos padarytus nuostolius kompensuoti. „Kai veiks pasėlių draudimas, iš valdžios malonės neprašysime“, – teigė dėl negandos derlių praradę raseiniškiai ūkininkai.