Pingantys būstai Baltijos valstybėse – tai dar ne krizė

"Būstas"
Viskas stoja į savo vietas
Prasidėjus nekilnojamojo turto krizei JAV, ėmus kristi būsto kainoms Latvijoje ir Estijoje, apie kainų burbulo sprogimą vis garsiau kalbama ir Lietuvoje.
Tačiau klausimas apie Baltijos šalyse prasidėjusią nekilnojamojo turto rinkos krizę Estijos turto vertintojų asociacijos tarybos pirmininkui, bendrovės „Baltic Property Expert“ direktoriui Tambetu Tiitsui kelia šypseną.
- Iš tiesų nekilnojamojo turto kainos Taline ir jo apylinkėse per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo apie 10 proc., o kai kurių projektų – net iki 30 proc.
Bet taip atsitiko daugiausia naujiems butams Talino miegamuosiuose rajonuose ir prastose miesto vietose.
Tuo tarpu Talino senamiestyje butai parduodami didesnėmis kainomis nei prieš pusę metų, o prieš pusę metų jie buvo brangesni nei prieš dvejus metus.
Prestižinėse vietose esančių individualių namų kainos irgi stabilios ir net auga.
2005-2006-aisiais nekilnojamojo turto kainos augo visoje Europoje, o Baltijos šalyse jos augo ypač – apie 50 proc. per metus. Tada nekilnojamuoju turtu vertėsi visi, kas tik turėjo pinigų. Ir visiems pasiutusiai sekėsi, netgi tiems, kurie neturėjo nei patirties, nei žinių.
Dabar situacija keičiasi, rinka normalizuojasi ir tai tikrai ne krizė.
Krizės požymių nematyti
- Tačiau ekspertai jau prabilo apie ekonomikos perkaitimą, bankai brangina kreditus ir dalina juos atsargiau, gyventojai nebeįperka pabrangusių būstų. Vėl prognozuojamas kainų burbulo sprogimas.
- Kodėl kainos turėtų sprogti?
Juk normalu, kad tokia įkaitusi rinka, kokia ji buvo iki šiol, gali šiek tiek atvėsti.
Tačiau paklausa vis dar yra didžiulė, o pasiūla – nepakankama. Vis dar yra didelis poreikis gyventi geriau, gražiau, erdviau.
Vis dar didėja žmonių atlyginimai, bendrasis vidaus produktas – irgi, nors ir ne taip sparčiai kaip pernai.
Jei būsto kainos per didelės ir sunku gauti kreditą jam nusipirkti, jį galima nuomotis. Tai – pigesnė alternatyva. Vokietijoje pusė miestiečių nuomojasi būstą, o mūsų šalyse 95 proc. gyvena nuosavuose būstuose.
Tiesa, dabar butų nuomos kaina, pavyzdžiui, Talino centre, yra labai aukšta. Tačiau jeigu ilgainiui nuomotis taptų priimtiniau negu pirkti brangų būstą, viskas atsistotų į savo vietas.
- Kokių dar naujų tendencijų pastebite rinkoje?
- Neabejotina, kad pasiūla rinkoje šiuo metu yra gerokai didesnė. Prieš metus ar dvejus žmonės būstą rinkosi žiūrėdami į projektą popieriuje. Šiandien Estijoje turime daug parduodamų visiškai įrengtų butų ir namų.
Žmonės tikrai turi iš ko rinktis ir normalu, kad stabilioje rinkoje blogoje vietoje esančių namų žmonės nepirks. Esant bumui, šluojama viskas.
Spekuliantai rinkoje dabar sudaro mažumą. Dauguma žmonių butus ar namus perka sau ir savo šeimai, tvarkingai moka palūkanas ir kreditus, bankai blogų paskolų turi labai mažai.
- Pastaruoju metu Lietuvoje dėl ypač išaugusių būsto kainų imta statyti itin mažus – iki 35 kv. m ploto butus. Ar tokių mažų butų poreikis jaučiamas Estijoje?
- Estijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka 29 kv. m gyvenamojo ploto. Tai – pusantro karto mažiau nei Suomijoje. Nekalbant apie būsto kokybės skirtumus.
Šiais laikais žmonės nori turėti kuo daugiau gyvenamosios erdvės, bet tai, žinoma, priklauso nuo jų finansinių galimybių.
Galbūt jums teko domėtis, kaip dažnai Lietuvoje žmonės keičia butus? Manyčiau, vos vieną ar du kartus per gyvenimą.
Tuo tarpu išsivysčiusiose Europos šalyse – 6-7 kartus.
Baigęs studijas žmogus nuomoja arba perka pirmą būstą, vedęs – kitą didesnį, atsiradus vaikams – dar didesnį butą arba namą, o vaikams išėjus vėl įsigyja mažesnį.
Manau, kad ir mūsų rinkoje turi būti įvairių būstų – jauniems žmonėms, vidutinio lygio ir turtingiems, vienišiems ir seniems žmonėms.
- Ko labiausiai dabar trūksta Estijoje?
- Manau, kad ne visi investuotojai dar sugeba pasiūlyti ne tiktai būstų, bet ir aplink juos sutvarkytą aplinką.Nėra gerų kelių, apšvietimo, želdynų.
Blogai, kad miesto planavimas gerokai atsilieka nuo privačių investicijų. Verslininkai plėtoja naujas teritorijas, o savivaldybės nesugeba pasirūpinti nei naujomis visuomeninio transporto linijomis, nei darželiais, nei mokyklomis naujakuriams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.