O šalies paveldo vertybių saugotojai nesistebi - „Gazprom“ užmojai simbolizuoja persipynusių verslo ir politikos struktūrų neribotą galią V.Putino Rusijoje.
Didžiausia Rusijos dujų gavybos bendrovė „Gazprom“ nori pačiame Sankt Peterburgo centre pastatyti 320 metrų dangoraižį, kurio stiklinės sienos iš tolo spindėtų saulėje. Nors istorinis miesto centras pilnas unikalių architektūros paminklų ir yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo paminklų sąrašą, bet verslininkams tai - nė motais. Bendrovės vadovai nori būti arčiausiai dangaus ir iš aukštybių mėgautis baltųjų naktųjų romantika.
Kritikai „Gazprom“ projektą ant Nevos kranto ironiškai vadina „Dujoraižiu“ ir sako, kad aukštas pastatas sujauks reljefą, kuriame spindi baroko rūmai, cerkvės, kanalai ir parkai.
Unikalų miesto vaizdą ginti pasirengę miestiečiai sukėlė nemažą šurmulį gimtajame prezidento V.Putino mieste. Tai nustebino miesto valdžią, nes valdininkai manė, jog disidentų dvasia Sankt Peterburge jau neegzistuoja.
Kovo mėnesį į mitingą susirinko 2 tūkstančiai žmonių, kurie ėjo gatvėmis protestuodami prieš Kremliaus politiką. Į kovą už paveldo išsaugojimą pakilo paprastai ramybėje skendinčių įstaigų tarnautojai - pykčiu sprogo net Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis.
Nepatenkintųjų minia šaukia, kad V.Putino Rusijoje visa valdžia atiteko vyriausybinėms korporacijoms, kurios vairuoja biurokratijos mašiną, tarnauja Kremliui ir negirdi viešosios nuomonės - nusisuka nuo paprastų žmonių.
„Protestus skatina valdžios požiūris į žmogų. Valdžia nepaiso visuomenės nuomonės“, - mano Vladimiras Vasiljevas - Sankt Peterburgo valstybinio universiteto politinės psichologijos laboratorijos vedėjas.
Pasak V.Vasiljevo, „Gazprom“ ir Sankt Peterburgo valdžios veikla ilgą laiką nesukeldavo piliečių nepasitenkinimo. „Verslininkai ir politikai ėmė manyti, kad viskas, ką jie daro, yra gerai, todėl jie gali daryti viską“, - kalbėjo mokslininkas.
Tuo tarpu Sankt Peterburgo gubernatorė Valentina Matvijenko remia „Dujoraižio“ projektą. Ji teigia, kad aukštas pastatas suteiks naują kvėpavimą apleistam miesto kampeliui.
„Mūsų dangoraižis bus toks aukštas, kad atrodys labai gražus ir labai harmoningas. Jis galėtų būti žemesnis, bet tada jis atrodytų bjaurus“, - galvoja „Gazprom“ padalinio „Gazpromneft“ viceprezidentas Aleksandras Dybalas, kuris rengiasi įsikurti bokšto viršūnėje.
Projekto kritikai pažymi, jog dangoraižis stovės tiesiai prieš Smolny soborą, kurį XVIII amžiuje pastatė italų architektas Francesco Bartolomeo Rastrelli. „Tai nėra architektūra“, - rėžia miesto kultūros paveldo apsaugos tarybos narys Olegas Ijosianas. „Architektūra sugeba įsilieti į aplinką, prisitaiko. Toks bokštas puikiai atrodytų stepėje arba Malaizijoje, tačiau ne šalia Rastrelli šedevro“, - aiškina O.Ijosianas.
Nors V.Matvijenko administracija dar nedavė oficialaus leidimo statyti dangoraižį, tačiau daugelis žmonių mano, kad tai - tik laiko klausimas.
Sklypas miesto centre - jau „Gazprom“ nuosavybė ir jame bendrovė gali vykdyti įvairią veiklą. Gubernatorė V.Matvijenko per dangoraižio projekto pristatymą sėdėjo greta „Gazprom“ vykdančiojo direktoriaus Aleksejaus Millerio ir atidžiai klausė, kaip bus pakeistas XVIII amžiaus pradžioje iškirstas Rusijos langas į Europą.
Viešos diskusijos dėl statybų niekas neorganizavo. Opozicinė „Jabloko“ partija norėjo surengti referendumą, tačiau V.Matvijenko šalininkai atmetė pasiūlymą ir nesurengė balsavimo.
„Jie žinojo, kad pralaimės“, - tikina Maksimas Reznikas, „Jabloko“ skyriaus Sankt Peterburge pirmininkas. Jo teigimu, referendumas neįtinka mieste įsigalėjusiam autoritariniam valdymo modeliui. „Valdžios manymu, žmonėms nedera spręsti tokių dalykų. Liaudis - tai padugnės. Spręsti turi kilmingieji“, - miesto vadovų poziciją nušviečia M.Reznikas.
Milijardus žarstanti „Gazprom“ gyvena lyg Dievo užantyje. 51 procentas bendrovės akcijų priklauso vyriausybei. Koncerną valdo pirmasis vicepremjeras Dmitrijus Medvedevas, kuris dažnai minimas kaip V.Putino įpėdinis.
Rusijos dujos šildo aukščiausius Maskvos pareigūnus. Verslininkams nereikia bendrauti su žmonėmis - užtenka paskambinti į Kremlių. Kai 2004 metais V.Putino siūlymu buvo panaikinti tiesioginiai gubernatorių rinkimai, miestų vadovai vis dažniau spjauna į gyventojus.