Karščiausią pasaulio nekilnojamojo turto rinką, kurios vertė nuo 1998 metų išaugo 190 procentų, pagaliau parklupdė didelės paskolų palūkanos, per pastaruosius 4 metus pastatytų milijonų namų perteklius ir beveik 30 procentų išpūstos kainos.
Nekilnojamojo turto agentas Angelis Velazquezas sako, kad kai kurie Tetuano namų savininkai net ketvirtadaliu sumažino kainas, kad pritrauktų pirkėjų, o mažos nekilnojamojo turto agentūros, kelis mėnesius nesudariusios nė vieno sandorio, bankrutavo.
„Reikia laiko, kad žmonės suprastų, jog bumas baigėsi. Jie mano, kad dar gali uždirbti, tačiau viskas baigta“, - sakė A.Velazquezas.
Oficialios statistikos agentūros dar neužfiksavo nuosmukio – antrą metų ketvirtį kainos buvo 5,8 procento aukštesnės nei pernai.
Ministras pirmininkas Jose Luisas Rodriguezas Zapatero, kurio kitais metais laukia rinkimai, ispanus ir vasarnamių savininkus iš užsienio tikina, kad nekilnojamojo turto rinkos smukimas bus švelnus – visai ne toks, kokios buvo devinto ir dešimto dešimtmečių krizės.
Ispanijos ūkis stiprus, nedarbo lygis mažesnis nei kada nors per pastaruosius 29 metus, o iš išorės klestėjimą palaiko eurozona.
Tačiau sulėtėjus statyboms dešimtys tūkstančių statybininkų gali netekti darbo. Ekonomistai perspėja, kad tai 2008 metais gali sulėtinti ūkio augimą procento dalimis, kuriais Ispanija ilgą laiką lenkė savo eurozonos koleges.
Kainų smukimas gali būti staigesnis ir užsitęsti ilgiau, jei statybos bendrovės ir toliau tvindys rinką naujais namais. Akcijų rinkos investuotojai nerimauja, nes pasaulinė paskolų krizė dar labiau pasunkina ir taip įsiskolinusių Ispanijos nekilnojamojo turto bendrovių padėtį.
„Esama prielaidų panikai“, - sako Londono „Deutche Bank“ ekonomistė Susanna Garcia.
Ispanijos plėtra
Beveik trečdalis viso Ispaniją dengiančio betono ir asfalto buvo išlieta per pastaruosius 14 metų, kai buvusiame Europos užkampyje ėmė dygti namai ir formuotis infrastruktūra, o žmonių pajamos beveik pasiekė ES vidurkį.
Identiškų ochros ir smėlio spalvos daugiabučių eilės išsirikiavo lygumose aplink Madridą, Valenciją ir kitus didmiesčius.
Bumo simboliu tapo Sanchinarro rajonas besiplečiančiame šiauriniame sostinės krašte. Pamirškite Ispaniją su kavinukių gatvėmis ir triukšmingomis aikštėmis. Vieninteliai Sanchinarro garsai – oro kondicionierių ūžimas ir prislopinti vaikų, besimaudančių aptvertuose kolektyviniuose baseinuose, šūkavimai.
Turtingesni ispanai, pavargę nuo sausakimšo ir triukšmingo miesto centro, persikėlė į miegamuosius rajonus ir dabar net apsiperka vietinėse parduotuvėse ir prekybos centruose. Kiti išsikėlė į užmiesčius, kuriuos su miestu jungia nauji platūs greitkeliai, nutiesti už ES pinigus. Į savo būstus persikėlė imigrantai.
Ispanijos pakrantėse prie Viduržemio jūros kaip grybų pridygo vasarnamių, nes britai ir vokiečiai prisipirko saulės kaitinamų žemių.
Ispanų šeimos namus pirko už pigias paskolas – per dešimtmetį vidutinis šeimos įsiskolinimas patrigubėjo iki 130 procentų nuo disponuojamų pajamų.
Daugiau nei 80 procentų ispanų turto yra nekilnojamas – tai aukščiausias lygis visoje Europoje. Tik 40 procentų Ispanijos būstų užstatyti bankui, tačiau 90 procentų paskolų paimtos už kintamas palūkanas, taigi ispanams augančios palūkanų normos labiau atsilieps nei kitiems europiečiams.
Ispanijos pakrantėje būstų kainos krito dviženkliais skaičiais. Antrame šalies mieste Barselonoje namai per antrą metų ketvirtį neteko 1,3 procento vertės. Nuo Madrido – didžiausios Ispanijos rinkos – priklausys, kaip žemai kris kainos, teigia analitikai.
Investuotojai traukiasi
Tik prieš metus ultramodernūs, 70 kvadratinių metrų ploto butai Sanchinarro rajone būtų buvę išgraibstyti už 450 tūkstančių eurų net neprasidėjus statyboms – ispanai manė, kad nekilnojamojo turto kainos gali judėti tik viena kryptimi.
Šiandien įrengti butai stovi tušti; Madride parduoti būstą užtrunka 200 dienų arba dvigubai ilgiau nei prieš metus. Prognozuojama, kad kitais metais kainos kris visame mieste, o labiausiai - mažesnias pajamas gaunančių žmonių apgyvendintuose rajonuose ir izoliuotose užmiesčio gyvenvietėse.
Daugelis ispanų, investavusių savo pinigus į nekilnojamąjį turtą, dabar nori pasitraukti. Guillermo Brinconesas tikisi parduoti savo 120 kvadratinių metrų ploto butą naujajame Madrido Las Tablas rajone.
„Investuotojai ima pastebėti patrauklesnes sritis nei nekilnojamasis turtas“, - sako 35 metų inžinierius statybininkas G.Brinconesas.
Ispanija nepritrūks potencialių pirkėjų – tą užtikrins 4 milijonai nuo 2000 metų atvykusių imigrantų, aštunto dešimtmečio gimimų bumas, augantis skyrybų skaičius ir didesnis jaunimo bei moterų užimtumas. Problema ta, kad dabartinėmis kainomis jie būstų neįperka.
Problemą išspręsti gali nekilnojamojo turto kainų defliacija, sako ekonomistas Angelis Laborda.
„Nereikia išsigąsti. Jei kainos sumažės nuo 5 iki 10 procentų, nieko baisaus nenutiks“, - sako „FUNCAS“ tyrimų vadovas A.Laborda.