TOP 10 CV klaidų: ko nereikia daryti, norint greitai susirasti gerą darbą

Ar kas nors jums yra sakęs ką nors panašaus? Tuomet meskit į tą žmogų ne mažą akmenį, nes tai visiškas melas. Situacija yra priešinga. Šiuo metu darbdaviai laužo galvas, kaip rasti tinkamų darbuotojų. Įsidarbinti yra lengva kaip niekad. Trukdo tik paprasčiausias nemokėjimas prisistatyti arba trūksta, kaip dabar dažnai sakoma, gebėjimo „save parduoti“.

Vienas iš pirmųjų kontaktų su darbdaviu naudojantis internetinio įdarbinimo sistemomis yra jūsų gyvenimo aprašymas (CV). Deja, kai kurie CV parašyti taip, kad įsidarbinti beveik nelieka galimybių. Tikimės, kad šis trumpas, bet aiškus įsidarbinimo vadovas padės išvengti dažniausiai pasitaikančių CV rašymo klaidų ir greičiau susirasti gerą darbą.

Dar prieš pradedant rašyti CV derėtų išsikelti tikslą – ką ir iki kada aš noriu pasiekti šiuo CV? Dauguma žmonių rašo CV, nes nori susirasti darbą. Deja, tūkstančiai žmonių kasdien ieško darbo. Norint tapti pranašesniam derėtų savo tikslą sukonkretinti.

Palyginkime du tikslus:

Tikslas Nr. 1: „Aš noriu dirbti statybų vadovu bendrovėje, statančioje privačius namus“

Tikslas Nr. 2: “Aš noriu dirbti statybos, reklamos, logistikos arba viešojo maitinimo srityse“

Darbdavys, ieškantis statybų vadovo, pirmenybę teiktų pirmajam CV, nes šis žmogus sudaro apsisprendusio potencialaus darbuotojo įspūdį ir atrodo tinkamesnis nei antrasis, kuris, panašu, nėra apsisprendęs arba neturi aiškaus tikslo.

Antras pavyzdys apie žmogų pasako, kad jis neturi aiškių lūkesčių dėl darbo, vadinasi, jį renkasi ne pagal jo pobūdį, o pagal kitus veiksnius. Tai sukelia kitų neigiamų minčių darbdaviui:

› kitas veiksnys dažniausiai būna atlyginimas („eisiu ten, kur mokės daugiau“), o su tokiu darbuotoju gali kilti keblumų – žmonės, kuriems labiau rūpi pinigai, o ne darbo pobūdis, dažniausiai būna ne tokie lojalūs;

› paprastai žmonės, neturintys aiškių prioritetų dėl darbo pozicijos, neturi ir gilių žinių ar įgūdžių konkrečioje srityje.

Kasdien CV duomenų bazėse naršo šimtai darbdavių, ieškodami žmonių, kurie tiktų būtent jiems. Formuluodami aptakius tikslus darbo ieškantieji dažniausiai nori, kad juos pastebėtų kuo daugiau darbdavių. Taip jie tikisi gauti kiek galima daugiau darbo pasiūlymų, kad vėliau galėtų rinktis. Visgi praktika rodo, kad skelbiantis „viskuo viskam“ dažniausiai negaunama nė vieno darbo pasiūlymo. Paprasčiausiai žmonės negali vienu metu būti ir puikūs statybų specialistai, ir geri reklamos žinovai.

Dažniausiai pasitaikanti CV klaida aprašant darbo patirtį yra dėmesys pareigoms, o ne pasiekimams. Deja, norint save gerai pristatyti neužtenka parašyti, kad tam tikru metu buvo dirbta, pavyzdžiui, pardavimo vadybininku. Taip pat nėra visiškai gerai aprašyti tik darbo pobūdį. Labai gerai yra nurodyti atsakomybės lygmenį, turėtas užduotis ir pateikti pasiektus rezultatus. Palyginkite du pavyzdžius:

Aprašymas Nr. 1: Pardavimo vadybininkas. Aktyvi naujų klientų paieška ir ryšių su esamais klientais palaikymas.

Aprašymas Nr. 2: Pardavimo vadybininkas. Verslo renginių pardavimas didžiausioms Lietuvos bendrovėms. Per mėnesį parduota vidutiniškai už 120 000 Lt. Apmokyti 2 nauji darbuotojai, kurie atneša bendrovei vidutiniškai po 70 000 Lt pajamų per mėnesį. Dėl mano pasiūlytos pardavimo sistemos įmonės apyvarta padidėjo 30 proc. per metus.

Antras aprašymas yra tikslesnis, jame daugiau dėmesio skirta pasiektiems rezultatams nurodyti. Būsimam darbdaviui, kuris gauna jūsų CV, daug svarbiau, ko jūs pasiekėte buvusiame darbe, nei kokios buvo jūsų pareigos. Spręsdamas iš jūsų pasiekimų darbdavys gali bent iš dalies numatyti, ko jūs galėtumėte pasiekti jo bendrovėje ir kaip galėtumėte prisidėti prie jos rezultatų gerinimo.

Žmonės samdomi tam, kad jų darbas sukurtų tam tikrą vertę. Pardavimo vadybininkas ar klientų aptarnavimo konsultantas – ne tiek svarbu. Pastarasis gali būti išsprendęs daugiausiai klausimų dėl klientų skundų, pasiūlęs geriausią idėją, kad vartotojai liktų labiau patenkinti paslaugomis, aptarnavęs 20 proc. daugiau klientų nei vidutiniškai jo skyrius ir pan.

Aprašant savo darbo patirtį derėtų užduoti sau klausimą: „Kuo aš buvau naudingas įmonei?“. Suvokus tai, bus kur kas lengviau aprašyti savo darbo patirtį šiais aspektais:

› Kiek mano darbas padėjo pasiekti įmonei bendruosius tikslus?

› Kiek mano pasiūlytos idėjos padėjo pagerinti įmonės ar skyriaus rezultatus?

Trečia klaida - nepritaikytas CV

Kartais akivaizdu, kad tas pats CV yra nusiųstas dar į 20 bendrovių. CV būna toks aptakus, kad jis tiktų kone visoms pareigoms užimti – pardavimo vadybininko, pardavėjo ar picų kepėjo. Dažniausiai tai būna aprašymas bendrais bruožais, tiksliai neįvardijant, ko siekiama, ką žmogus yra dirbęs ir kokių rezultatų pasiekęs.

Kryptingas CV yra rašomas vienai konkrečiai darbo pozicijai. Jis būna taip pritaikytas konkrečiai vietai, kad jo neišeitų nusiųsti į kitas pozicijas. Net CV tiksle galima įvardinti, kad šiuo CV jūs siekiate įsidarbinti įmonėje X darbo pozicijoje Y. Tai turi tokių privalumų:

› Motyvacinis kriterijus. Suteikti kryptingumo gyvenimo aprašymui užima daug laiko ir tai darbdaviui akivaizdu – jūs tikrai domitės būtent jo įmone;

› Lojalumo kriterijus. Aptakūs CV rodo, kad darbo ieškančiajam nėra didelio skirtumo, kokioje bendrovėje dirbti, todėl darbdavys gali suabejoti dėl jūsų lojalumo ateityje.

Nepritaikytas CV būna tuomet, kai rašydami CV jūs neapgalvojate, ko darbdavys gali tikėtis iš jūsų. Kitais žodžiais tariant, neužduodate sau klausimo: „Ko jis iš manęs nori“. CV parašote pagal save, o ne pagal darbdavio poreikius. Jūsų nuomone, galbūt labai svarbu paminėti, kad jūs turite tam tikrų kursų sertifikatą, tačiau darbdaviui tai gali visiškai nerūpėti. Jam, pavyzdžiui, gali būti svarbu, kad jūs būtumėte iniciatyvus žmogus. Toks ir esate? Tačiau to neparašius ši reikšminga savybė lieka neatskleista.

Paprastai darbo skelbimuose būna aprašomas darbas ir pateikti reikalavimai. Iš to galima spręsti, kokio žmogaus darbdavys ieško. Jeigu tai nėra aiškiai suformuluota, visada galima paskambinti ir pasitikslinti. Iš surinktos informacijos galite susidaryti bendrą įspūdį, ar jūs tinkate šioms pareigoms. Rašant CV jūsų užduotis yra pristatyti save taip, kad darbdavys manytų, jog būtent jūs labiausiai atitinkate jo lūkesčius. Dėl to ir yra posakis „CV reikia rašyti pagal reikalavimus“. Skaitant jūsų CV darbdaviui neturėtų kilti abejonių dėl jūsų tinkamumo į jo siūlomas pareigas, todėl pamėginkite parašyti būtent tai, ko jis nori. Siekiant pritaikyti CV reikėtų rašyti atskirą CV variantą į kiekvieną poziciją, kuria susidomėjote.

Atsivertus CV darbdaviui visų pirma į akis krenta jūsų nuotrauka, nes ji – grafinis elementas ir išsiskiria iš teksto. Kandidatuojant į pareigas, kurias einant reikėtų nešioti oficialius drabužius (pavyzdžiui bankuose), yra nedovanotina įdėti lengvabūdišką nuotrauką, pavyzdžiui, kaip jūs šaudote iš vandens pistoleto arba stovite ant galvos per jogos užsiėmimus. Jeigu neturite rimtos nuotraukos, geriau nedėkite jokios. Įdėdami ne itin oficialią galite sukelti įtarimą, kad nelabai rimtai žiūrite į darbo paiešką, o ir pats darbas jums nelabai rūpi.

Lygiai taip pat klaidinga siųsti pernelyg oficialią nuotrauką į bendroves, kuriose priimtina labai laisva apranga (pavyzdžiui, reklamos agentūrose).

Viena iš grubiausių CV klaidų. Kartais žmonės parašo nebūtų dalykų ir mano, kad nesunkiai įsidarbins. Retsykiais taip pavyksta patekti į pokalbį, tačiau tuomet ir išaiškėja, kiek CV nurodoma informacija atitinka tikrovę. Kartais prašoma patikslinti informaciją telefonu – tada irgi išlenda yla iš maišo. Be to, paskutiniuose atrankos etapuose tenka kalbėti su tiesioginiais vadovais, kurie puikiai išmano darbo pobūdį ir greitai perpranta, kada žmogus pateikia klaidinančią informaciją.

Kartais klaidinanti informacija pateikiama netyčia. Net ir tokiu atveju asmuo jau sudaro nepatikimo žmogaus įspūdį. Bandant patekti į darbo vietą toje pačioje bendrovėje kitą kartą, paprastai darbdaviai jau nebekviečia į pokalbį.

Būna atvejų, kad darbdaviai randa jiems tinkamo asmens CV, tačiau jame nurodyta informacija susisiekti yra klaidinga arba pasenusi. Taigi jie neturi galimybės pasiūlyti darbo. Dėl šios priežasties yra svarbu atnaujinti savo CV bent kas pusmetį, kad neprarastumėte naujų pasiūlymų.

Daugumoje sukuriamų CV yra bent viena gramatinė klaida. Tai turi neigiamos įtakos ieškant darbo dėl šių priežasčių:

› menkina jūsų CV įvaizdį ir sudaro netvarkingo žmogaus įspūdį;

› matydamas gramatines klaidas darbdavys gali susidaryti įspūdį, kad jūs per mažai laiko skyrėte savo CV ir dėl to jums mažai rūpi jo darbo pasiūlymas;

Klaidas nesunku rasti ir ištaisyti naudojant teksto redagavimo programas.

Daugumai darbdavių yra svarbios rekomendacijos iš jūsų buvusių darboviečių. Jų kokybę nulemia vienintelis kriterijus: objektyvumas. Jį galima įvertinti pagal rekomendacijos formą ir ryšį su rekomenduojamu asmeniu.

Rekomendacijos forma

Geriausiai rekomendacijas pažymėti CV. Tokiu atveju jame reikėtų nurodyti asmenį, kuris rekomenduoja. Geriausiai tai atlikti tokia forma:

› vardas, pavardė (kas rekomenduoja); › įmonė; › pareigos; › informacija susisiekti (telefono numeris arba el. pašto adresas); › ryšys su rekomenduojančiu asmeniu.

Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – siųsti dokumentą su rekomendacija, nenurodant rekomenduojančio žmogaus kontaktų. Tokiu atveju rekomendacija nedaro daug įtakos darbdavio sprendimui: dažniausiai tokias rekomendacijas paruošia patys darbuotojai, jos ne visada atitinka darbdavio nuomonę. Paprastai jose perdėtai liaupsinamas darbuotojas, tačiau aiškesnio jo darbo ir asmeninių savybių vertinimo nepateikiama. Štai kodėl būtina nurodyti rekomenduojančio žmogaus koordinates, kad apie jus būtų galima išgirsti iš pirmų lūpų.

Rekomendacijos davėjas

Paprastai laikoma, kad jus turėtų rekomenduoti jūsų buvę vadovai. Geri atsiliepimai iš jų bent jau parodo, kad jums išėjus iš darbo nuomonė apie jus išliko gera. Visgi nemažai žmonių kaip rekomenduojančius asmenis nurodo draugus, pažįstamus ar gimines. Tokios rekomendacijos objektyvumas, žinoma, yra abejotinas, todėl ir pati rekomendacija nėra labai vertinga. Dėl šios priežasties patariama kaip rekomenduojantį asmenį nurodyti buvusį vadovą.

Dažnai CV skiltyje, kurioje prašoma nurodyti priežastis, kodėl palikote ankstesnįjį darbą, yra nurodomos tokios priežastys kaip:

› vergiškos sąlygos;

› nieko nesuprantantys vadovai;

› per mažas atlyginimas ir t. t.

Net jeigu tai – visiška tiesa, jums nederėtų minėti neigiamų dalykų apie buvusią darbovietę, nes jūsų CV yra labai subjektyvus dalykas ir atspindi tik jūsų nuomonę. Pirmasis ir antrasis pavyzdžiai rodo žmogaus nepasitenkinimą buvusia darboviete. Tai gali būti konfliktiško žmogaus požymiai. CV atsispindi tik jūsų nuomonė, todėl darbdaviui sunku įvertinti, kiek pagrįsti jūsų nusiskundimai.

Trečiasis pavyzdys (per mažas atlyginimas) gali sukelti įtarimą, kad jums svarbiausia pinigai. Kaip ir minėta, tokie žmonės dažniausiai nebūna lojalūs. Susidaro įspūdis, kad žmogus pabėgtų vos tik jam būtų pasiūlytas didesnis atlyginimas. Štai kodėl darbdaviai atsargiau žiūri į pinigus sureikšminančius kandidatus.

Siekiant išvengti panašių nesusipratimų derėtų vengti neigiamų atsiliepimų apie buvusius darbdavius.

Darbo ieškantieji dažnai nurodo tokias savybes kaip kūrybingumas, tačiau sutrinka, kai pokalbio metu jų paklausiama: „Kiek ir kokių naujų idėjų pasiūlėte buvusiame darbe?“. CV rašykite tik tuos dalykus, dėl kurių esate tikri. Jeigu darbo skelbime prie reikalavimų yra parašytas iniciatyvumas ir jūs norite savo CV parengti būtent šiam darbdaviui, skirkite laiko apsvarstyti, kokios konkrečiai iniciatyvos ėmėtės. Jeigu sunku surasti darbinių pavyzdžių, kuriais galėtumėte iliustruoti savo asmenines savybes, remkitės asmeniniu gyvenimu. Gal esate organizavę vakarones, žygius su baidarėmis, didelę kelionę? Tai būtų jūsų iniciatyvos įrodymas.

Taip galite apibūdinti daugybę asmeninių savybių – atkaklumą siekiant tikslo, laiko planavimą ar lyderystę. Tereikia iš anksto pagalvoti apie pavyzdžius.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų yra ta, kad darbo ieškantieji parašo „gražiai skambančius“, bet neatitinkančius tikrovės pomėgius. Pavyzdžiui, yra įprasta rašyti, kad „mėgstu skaityti knygas, žaisti lauko tenisą, vaikščioti į teatrą“ ir pan. Tokie pomėgiai sudaro intelektualaus žmogaus įspūdį. Tačiau dažnas kandidatas pokalbio metu sutrinka, užklaustas: „O kokią paskutinį kartą knygą skaitėte?“ arba „Kokiame paskutinį kartą spektaklyje buvote?“.

Net jei jūsų pomėgiai išties sutampa su paminėtais ir jūs turite aiškius atsakymus į šiuos klausimus, jie nėra tinkami CV. Priimant į darbą retai kada rūpi perskaitytos knygos, sportas, kuriuo užsiima darbo ieškantysis, ir pan. Iš esmės svarbiausia, kad tie pomėgiai būtų bent kiek susiję su pareigomis, į kurias jūs kandidatuojate. Antraip ši informacija tik be reikalo užima vietą jūsų CV.

Pavyzdžiui, jeigu kandidatuojate į programuotojo darbo vietą, labai tinka parašyti: „laisvalaikiu domiuosi taikomųjų programų kūrimu“ arba „laisvalaikiu programuoju savo svetainę“ (priklauso nuo to, į kokio pobūdžio programuotojo darbą jūs kandidatuojate). Iš esmės derėtų susieti savo laisvalaikį su darbu, nes žmonės, kurie domisi su darbu susijusiais dalykais ir laisvalaikiu gilina savo profesines žinias, yra patys geriausi darbuotojai. Manoma, kad kuo labiau hobis (arba asmeniniai pomėgiai) yra susiję su darbine veikla, tuo darbuotojas tinkamesnis. Tad „pritaikykite“ savo pomėgius prie darbdavio poreikių arba bent jau pamėginkite paieškoti tarp mėgstamų dalykų tų, kurie nors iš dalies sietųsi su veikla, kurios galbūt tektų imtis užėmus šias pareigas.